Neeilinės vynuogininkų patirtys

Pirmą kartą Vilniuje buvo surengta tarptautinė vynuogininkystės ir enologijos konferencija „VitiNord“, į kurią susirinko per 140 vynuogių augintojų iš viso pasaulio.

Kas trejus metus vis kitoje šalyje vykstanti „VitiNord“ konferencija suburia vynuogių augintojus, vyndarius, mokslininkus ir verslo atstovus iš visų pasaulio regionų, kuriuose vynas gimsta šalto ar vėsaus klimato sąlygomis. Šiais metais organizuoti renginį buvo patikėta Lietuvos vynuogininkų asociacijai. Akivaizdu, kad organizacija su iššūkiais susitvarkė išties gerai!

Konferencijos svečius ir dalyvius sveikino Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, užsienio svečiams linkėjęs įdomių patirčių Lietuvoje, o lietuvių vynuogių augintojams – žinių ir naujų patirčių.

Specialiai į šią konferenciją atskrido maždaug po dvi dešimtis JAV ir Kanados vyndarių, taip pat itin gausus jų kiekis atvyko iš Skandinavijos šalių – Norvegijos, Suomijos bei Švedijos. Nemažai vynuogių augintojų į mūsų šalį atkeliavo ir iš Estijos. Šeimininkų, lietuvių, delegacija irgi buvo gana gausi – konferencijoje dalyvavo 17 tautiečių.

Visus dalyvius itin sužavėjo konferencijos turinys. Organizatoriai parinko visą būrį kompetentingų pranešėjų, kurie skaitė pranešimus pačiomis įvairiausiomis vyndariams aktualiomis temomis.

„Renginio metu nagrinėtas klimato pokyčių poveikis vynuogėms, veislių pasirinkimo argumentai, rinkodaros niuansai, vyno vartojimo kultūros stiprinimo galimybės ir kiti aktualūs klausimai. Konferencijoje aptartos temos gal nebūtų itin aktualios tradicinių pietinių šalių vyndariams, tačiau mums, lietuviams, ir kitiems šiaurinio klimato vynuogių augintojams jos yra ypač svarbios“, – pabrėžė Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas Ramūnas Pilvelis.

Iš viso koncentruotai per dvi dienas dalyviai išgirdo net 24 skirtingus pranešimus. Viena renginio diena buvo skirta praktiniams įgūdžiams stiprinti. Vyndariai iš viso pasaulio lankėsi Vilniaus rajone įsikūrusiame šeimos vynuogyne „Geltoni botai“, kuriame auga apie 1,2 ha vynuogių, taip pat šiek tiek kitų uogų plotų. Čia susirinkusieji išgirdo patarimų, kaip apsaugoti uogas nuo žiemos bei pavasario šaltukų, jiems buvo pademonstruoti tam tikri sprendimai, kaip geriausiai reikėtų genėti medelius, kokius būdus rinktis, paaiškinta, kaip jie veikia augalus ir pan.

„Tiek lietuviai, tiek užsieniečiai gavo neįkainojamos patirties, kurios kitur vargu ar būtų galima taip lengvai sukaupti. Galiu drąsiai teigti, kad ši konferencija prilygsta visam kokio nors universiteto kursui, skirtam ruošti vynuogių augintojus. Apskritai, dalyviams nauda buvo ne vien per paskaitas ar praktinius mokymus. Kadangi renginio dalyviai – profesionalūs vyndariai, turintys daug praktikos, tai neformalus bendravimas, keitimasis informacija bei naujų pažinčių užmezgimas neabejotinai pravers ir ateityje“, – džiaugėsi R. Pilvelis.

Jis buvo tikras, kad renginyje įgyta patirtis padės mūsų šalies vynuogių augintojams dar labiau išplėsti savo auginamus plotus. Pasak vynuogininkų asociacijos vadovo, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vynuogynų plotai stabiliai auga, atsiranda vis naujų vyndarių. Jiems nebaisios ir šaltos žiemos, kadangi jau išrasta nemažai veislių, gebančių atlaikyti net 30 laipsnių šaltuką. Galbūt šių uogų augintojams kiek pavojingesni pavasariniai pašalimai, kuomet minusinė temperatūra ima kandžioti jau išsprogusius medelių pumpurus, tačiau yra patikimų būdų kovoti ir su tuo.

„Šiaurinio klimato šalyse auginamos vynuogės turi nemažai pranašumų prieš tradicines Pietų šalyse auginamas uogas. Pastaraisiais metais pietinės šalys išgyvena pernelyg dideles karščio bangas, ten augančios vynuogės kenčia nuo masinio chemikalų vartojimo. Šiaurinėmis sąlygomis užaugintos vynuogės yra gerokai ekologiškesnės, jos atsparesnės ligoms. Be to, iš jų eina pagaminti silpnesnį alkoholį, kas pastaraisiais metais sparčiai populiarėja. Dėl visų šių išvardintų priežasčių pietiečiai jau taip pat ima auginti šiauresnėms sąlygoms labiau pritaikytas vynuoges“, – pastebėjimais dalijosi R. Pilvelis.

Jis neabejojo, kad vynuogių auginimas turi gerų perspektyvų ir netolimoje ateityje turėtų tapti dar populiaresne žemės ūkio šaka. Nors šie metai vynuogininkams nebuvo patys sėkmingiausi – lyginant su rekordiniais 2024-aisiais, vasarą saulės buvo gerokai mažiau, todėl uogos subrendo ne tokios saldžios, kaip tikėtasi – tačiau tai nė kiek nemažina nei jo, nei kitų vyndarių motyvacijos dirbti.

„Orai visoje planetoje darosi sunkiai nuspėjami, tačiau mes turime išmokti prie jų prisitaikyti. Vilniuje vykusios tarptautinės „VitiNord“ konferencijos metu sužinojome nemažai būdų, kaip tai padaryti“, – pažymėjo Lietuvos vynuogininkų asociacijos vadovas.

„Tarptautinė „VitiNord“ konferencija parodė, kad Lietuvos vynuogininkystė žengia labai tvirtus žingsnius į priekį. Mūsų šalies augintojai jau šiandien dirba vienoje žinių erdvėje su patyrusiais vyndariais iš JAV, Kanados, Skandinavijos ir kitų šiaurinio klimato regionų. Įgytos žinios apie klimato kaitos iššūkius, veislių pasirinkimą, auginimo ir rinkodaros sprendimus ne tik sustiprina profesionalumą, bet ir atveria naujas galimybes visam sektoriui. Matome, kad šiaurinis vynuogininkystės modelis tampa vis konkurencingesnis, o Lietuva turi visas prielaidas tapti šios krypties lyderių gretose“, – pabrėžė Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.