Žąsų auginimas gali būti pelningas priklausomai nuo auginamos veislės. Vienos veislės auga lėtai ir mažiau produktyvios, o kitų veislių jaunos žąsys greitai priauga svorio ir per trumpą laiką pasiekia reikiamą svorį, o jų mėsa vertinama už skonį ir maistinę vertę. Kai kurios žąsų veislės auginamos skaniam delikatesui – žąsų kepenėlėms, itin vertinamoms rinkoje. Juolab kad šiais metais Žemės ūkio ministerija žadėjo padidinti išmokas už senos lietuviškos vištinės žąsies veislės auginimą ir išsaugojimą – 1230 eurų vietoj ankstesnių 162 Eur.

Tačiau nuomonė, kad žąsų laikymas žiemą niekuo nesiskiria nuo jų auginimo vasarą, yra klaidinga. Norint išlaikyti jų mėsos ir kiaušinių produktyvumą, reikia sukurti patogias gyvenimo sąlygas ir subalansuotą mitybą. Straipsnyje išnagrinėsime šias žieminio veisimo subtilybes.

Žąsys nuo kitų naminių paukščių skiriasi tuo, kad storas tankus pūkų ir plunksnų sluoksnis patikimai apsaugo jas nuo šalnų. Suaugusios žąsys vidutiniškai gali atlaikyti iki –10 C temperatūrą neprarandant produktyvumo. Jeigu jos apgyvendintos patogioje sausoje žąsidėje ir aprūpinamos tinkamu lesalu, kuriame gausu maistinių medžiagų, žąsys galės pilnaverčiai augti ir esant –25 C šalčiui.

Žiemą žąsys pradeda aktyviai dėti kiaušinius, todėl joms reikia papildomo komforto.

Auginant žąsis yra vienas svarbus ypatumas: jos labai jautrios drėgmei. Jei žąsidėje bus per drėgna, žąsų plunksnos sušlaps, išsipurvins, nebegalės priglusti prie kūno ir nešildys paukščių. Kraikas taip pat gali sušlapti, todėl žąsys šals, o tai daugeliu atvejų sukelia peršalimo bangą ir produktyvumo praradimą.

Reikalavimai žąsidei

Kadangi žąsys nesunkiai perneša šalčius, pagrindinis reikalavimas laikymui yra apsaugoti paukščius nuo vėjo ir drėgmės. Grindis patartina daryti iš medinių lentų, o viršų padengti storu sauso kraiko sluoksniu. Svarbu, kad storis būtų apie 50 cm, kad paukščiams būtų maksimaliai patogu. Kraikui galima naudoti pjuvenas, medžio drožles, šiaudus ar durpes. Kai viršutinis sluoksnis tampa šlapias ir nešvarus, jis pakeičiamas nauju.

Siekiant išvengti drėgmės susidarymo ir pašalinti būdingą amoniako kvapą, kurį palieka paukščiai, 1-2 kartus per savaitę viršutinį kraiko sluoksnį galima apibarstyti paprastu arba dvigubu superfosfatu (400 g superfosfato : 1 m²). Šita gudrybė padės išlaikyti kraiką sausą ir pašalins nemalonų amoniako kvapą.

Lesyklos ir girdyklos yra būtina sąlyga patogiai žąsidei ir vasarą, ir žiemą. Lesyklai galima naudoti ir nedidelį sukaltą lovelį, kurio viršutinėje dalyje įtaisytos plonos lentjuostės, atliekančios pertvarų funkciją. Taip žąsys negalės visu kūnu įlįsti į lesyklos vidų, o pašaras būtų lesamas tolygiai ir taupiai. Lesyklų dydis ir jų skaičius nustatomas individualiai, priklausomai nuo žąsų skaičiaus.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas girdyklų išdėstymui, nes žiemą viena suaugusi žąsis gali išgerti iki 2 litrų vandens per dieną. Tam, kad vanduo neužšaltų, jį reikia dažnai keisti, bet geriau iš karto įrengti tokią girdyklą, kad joje būtų tekantis geriamasis vanduo.

Žąsų lesinimas žiemą

Žąsims ypač vertingi yra šie grūdų produktai:

• Miežiai - turi daug vitamino B, kuris itin naudingas ne tik suaugusioms, bet ir jaunoms žąsims.

• Avižos - dažniausiai įtraukiamos į žąsų racioną iškart po kiaušinių dėjimo pradžios. Nepaisant to, kad avižų energetinė vertė mažesnė už miežių, jose yra daug ląstelienos, ypač naudingos patelėms.

• Kukurūzai – pasižymi didele maistine ir energetine verte, todėl juos galima duoti susmulkintus kaip atskirą pašarą arba košės mišinio sudėtyje.

Vienintelis žąsims visiškai netinkantis grūdų produktas – rugiai. Žąsų organizme jis blogai virškinamas, gali sukelti sunkias ligas bei virškinimo sutrikimus.

O dar į paukščių racioną būtina įtraukti lesalus, kuriuose gausu baltymų ir vitaminų. Pavyzdžiui, į košę galima dėti kaulų miltų ir šieno dulkių (juose daug baltymų). Taip pat galima duoti virtų ankštinių, sojų ir rupinių.

Tačiau pagrindinis žiemos priežiūros sunkumas kyla dėl to, kad žąsys neturi galimybės lesti šviežių žalių žolių. Siekiant kompensuoti vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumą, į paukščių racioną įtraukiamos šviežios daržovės ir džiovintos dilgėlės. Kokybiškas šienas irgi gali būti vertingu angliavandenių šaltiniu, kurį patartina džiovinti ne saulėje, o gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka ir silosas, moliūgai, cukinijos, smulkinti šakniavaisiai, taip pat kokybiškas javų ar ankštinių augalų šienas. Į košę dedama pieno produktų, trintos kreidos bei mėsos ir kaulų miltų.

Be to, žiemą žąsys dažnai atsiveda jauniklius, kuriems reikalinga speciali dieta. Pirmasis lesinimas atliekamas netrukus po išsiritimo, o pirmąsias 5 gyvenimo dienas lesalas duodamas kas 2-3 valandas. Pasiekus 10 dienų amžiaus lesalo duodama 3-4 kartus per dieną. Kaip visavertį maisto produktą jaunikliams rekomenduojama naudoti specialų pradinį kombinuotą pašarą. Jame yra visų medžiagų, reikalingų visapusiškam vystymuisi. Jei nėra galimybės įsigyti specialaus kombinuoto pašaro, jį galima pakeisti tarkuotu virtu kiaušiniu arba kukurūzų miltais. Į racioną rekomenduojama pridėti trikalcio fosfato.

Žąsų girdymas žiemą

Nepaisant klaidingų nuomonių, žąsims reikia pakankamai geriamojo vandens ne tik vasarą, bet ir žiemą. Per dieną suaugusi žąsis gali išgerti iki 2 litrų vandens, todėl būtina stebėti, kad girdyklose jo netrūktų.

Laikant daug žąsų, žąsidėje prasminga įrengti ne įprastas girdyklas, pildomas rankiniu būdu, o automatines girdyklas su tekančiu vandeniu. Tuomet visos žąsys gaus pakankamai vandens. Sniego tirpsmo vanduo laikomas itin naudingu žąsims. Tačiau reikia užtikrinti, kad sniegas būtų švarus ir be kenksmingų priemaišų.

Sutrikus žąsų girdymo režimui, sutrinka patelių kiaušinių dėjimas. Jei geriamojo vandens nebus ilgiau nei 2 dienas, patelės tiesiog nustos dėti kiaušinius, o patinų lytinis aktyvumas sumažės.

Žąsų laikymas lauke žiemą

Deja, Lietuvos klimato sąlygomis žiemą nuolatos “visą parą” laikyti žąsų lauke neįmanoma. Žąsys yra labai jautrios drėgmei, krituliams ir skvarbiam vėjui, todėl joms reikia suteikti pastogę nuo nepalankių oro sąlygų.

Nors žąsys gerai pakenčia šalčius, kiauras paras jų laikyti lauke negalima. Žąsims žiemą bus naudinga vaikščioti gryname ore dienos metu ir tai neturės įtakos jų produktyvumui. Jei žiemą temperatūra nenukrito žemiau -10-15 C, žąsį galima drąsiai išleisti laukan. Bet esant stipresniems šalčiams geriau apsieiti be pasivaikščiojimo ir žąsis palikti žąsidėje, kol orai atšils bent iki -15 C.

Pakanka aptverti ir nuvalyti nuo sniego pasivaikščiojimo aikštelę šalia žąsidės. Tokiomis sąlygomis žąsys laisvalaikį leis vaikščiodamos, o esant blogam orui slėpsis žąsidėje. Šitaip augintojas bus tikras, kad smarkus nakties snygis nepadarys žalos žąsims.