Investicijos į bioekonomikos verslus: nuo strateginių tikslų iki realių pokyčių ūkiuose

Netrukus prasidės naujas paraiškų teikimo etapas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Ši priemonė atveria kelią verslams ir ūkiams siekti tvaresnės gamybos bei didesnės pridėtinės vertės. 2025 m. kvietimui numatyta skirti net 30 mln. eurų.

Nuo biomasės iki inovacijų

Priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ tikslas – skatinti bioekonomikos plėtrą ir prisidėti prie nacionalinių poreikių įgyvendinimo, kurie apima beatliekės veiklos ūkiuose skatinimo, novatoriškų produktų iš biomasės gamybą bei bioekonomikos verslų skatinimą.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ši programa leidžia modernizuoti ūkius, didinti energijos efektyvumą ir prisidėti prie žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo.

Paramos intensyvumas šiemet padidintas iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.), o labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Vieno projekto vertė gali siekti net iki 10 mln. eurų, o finansavimas suteikiamas inovatyvioms technologijoms – nuo biodujų jėgainių ir perdirbimo įrangos iki naujų produktų kūrimo iš biomasės. T. y. remiamos investicijos turi skatinti perėjimą prie žiedinės, beatliekės gamybos ir padėti kurti tvarius bioekonomikos verslus visoje Lietuvoje.

ŽŪB „Berčiūnai“ kelias tvarumo link

Kaip tokios investicijos atrodo praktikoje, o tiksliau – kas paskatino ūkį investuoti į modernias mėšlo-srutų separavimo ir biodujų gamybos sistemas, pasakoja žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė.

„Pirmiausia tai suvokimas, kad turime išmokti dirbti tvariai“, – atskleidžia O. Puronaitė. 

„Gilinomės, kurios investicijos turėtų efektą žalinti gyvulių auginimą. Tad ES ir valstybės programa mums buvo labai didelė pagalba atlikti tikslines investicijas“, – tęsia ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė.

Pasak jos, ūkis įsidiegė mėšlo-srutų separavimo ir biodujų gamybos sistemas, kurios leido ne tik sumažinti taršą, bet ir pagerinti gyvulių gerovę.

„Separuojame skystą karvių mėšlą, jį pasterizuojame ir grąžiname į guoliavietes. Tai užtikrina gyvulių komfortą – jie guli natūralioje aplinkoje, lyg pievoje“, – pasakoja vadovė ir priduria: „Pasterizavimo procesas sunaikina žalingus mikroorganizmus, o reikalinga energija gaunama iš mūsų biodujų jėgainės. Ji veikia 24 valandas per parą ir tiekia elektrą visai sistemai.“

Ūkyje įdiegtos technologijos mažina išmetamą azoto ir amoniako kiekį bei leidžia efektyviau panaudoti organines trąšas.

„Naudojame bakterijas, kurios suriša amoniako ir azoto garavimą į aplinką, o rezervuarus dengiantys dangčiai dar labiau sumažina taršą“, – aiškina O. Puronaitė.

ŽŪB „Berčiūnai“ gyvulius taip pat laiko specialiame ceche, kurio technologijos sumažina į aplinką patenkantį metaną dėl karvių atrajojimo.

Kairaičių ūkio pavyzdys

Aido ir Dalios Kairaičių ūkis – didžiausias šeimos pienininkystės ūkis Lietuvoje, laikantis per 1 000 karvių, šį pavasarį taip pat žengė milžinišką žingsnį tvarumo link. Ūkininkai pasistatė mikrobiodujų jėgainę ir mėšlo separavimo-pasterizavimo sistemą.

„Investicijas paskatino parodoje pamatytos technologijos. Dar labiau tvariomis investicijomis domėtis privertė nepastovi elektros kaina. Atrodė, neįtikėtina, jog išlaikant gyvulius dar ir elektrą gali gaminti. Įžvelgėme daug privalumų“, – pasakoja A. ir D. Kairaičių ūkyje dirbantis jų žentas Marius.

Biodujų jėgainė patenkina apie 75 proc. ūkio elektros ir šilumos poreikio. 65 proc. visų investicijų dengė parama, skirta ir iš Europos Sąjungos.

A. ir D. Kairaičių ūkis yra konkretus bioekonomikos veiklos pavyzdys: nuo organinių išteklių tvarkymo iki energijos gamybos, užtikrinant žiediškumą ir tvarumą.

Kalbinti ūkininkai neslepia – norėtų dar daugiau investuoti į ūkius, kad atsinaujintų ir labiau prisidėtų prie bioekonomikos vystymo.

Papildomų balų galimybė

Gavus paramą projektą būtina įgyvendinti per 36 mėn. Vertinant paraišką taikomi projektų atrankos kriterijai, pagal kuriuos prioritetizuojami projektai. Atrankos balai skiriami:

• jei gamybos procese kaip žaliava yra naudojama Lietuvoje užauginti, pagaminti žemės ūkio produktai, kurie sudaro ne mažiau kaip 60 proc. žaliavos;
• jei numatytas gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimas;
• jei numatoma perdirbti ekologiškus žemės ūkio produktus ar pagal NKP sistemos reikalavimus pagamintus produktus;
• jei numatytos investicijos į technologijas, kuriomis perdirbami žemės ūkio produktai maistui, tolimesniam panaudojimui maisto sektoriuje ar pašarams;
• jei investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą;
• pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jei numatyta perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. arba 80 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų.

Paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, kurie užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimo veikla arba ketina tuo užsiimti.

Kvietimas teikti paraiškas prasidės 2025 m. lapkričio 3 d ir truks iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Daugiau informacijos galima rasti www.nma.lrv.lt.