Ar pieno ūkių darbuotojų ateitis yra skaitmeninė?
Šiandien sparčiai besikeičiančiame žemės ūkyje kaip niekada svarbu sukurti tvarią darbo jėgą. Britų spaudoje rašoma, kad sparčiai senstant darbo jėgai, trūkstant darbo jėgos ir didėjant technologijų poreikiams, pieno ūkiai turi rasti būdų, kaip pritraukti, išlaikyti ir palaikyti naujos kartos talentus, kurie labai skiriasi nuo praėjusios kartos.
Amerikos darbo jėgos senėjimas yra didelis iššūkis žemės ūkiui. Kasdien 11 200 amerikiečių sulaukia 65 metų, o pieno ūkių bendruomenėse šis poveikis dar ryškesnis. Todėl daugelis pieno ūkių susiduria su realybe, kai kasdienei veiklai valdyti trūksta rankų.
Senstanti darbo jėga nėra vienintelis iššūkis. Jau dešimtmečius jaunimas traukia į miestus, dažnai pamiršdamas žemės ūkį kaip perspektyvų karjeros kelią. Prie šios tendencijos prisidėjo ir paplitę klaidingi įsivaizdavimai apie gyvenimą ūkyje, pavyzdžiui, ilgos darbo valandos, ribotos galimybės tobulėti ir šiuolaikinių patogumų trūkumas. Dėl šių pasenusių požiūrių neatsižvelgiama į pažangą, kurią pieno ūkis padarė technologijų integracijos, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir pasitenkinimo darbu srityse.
Kaip pieno gamintojams įveikti darbo jėgos trūkumą ir klaidingus įsitikinimus, kad būtų sukurta tvari darbo jėga?
Pabrėžkite privalumus
Jaunesni darbuotojai, kurie atranda gyvenimo ūkyje privalumus, dažnai teigia, kad tai saugesnė aplinka auginti šeimą, mažiau streso, palyginti su gyvenimu mieste, ir galimybė turėti stabilų, ilgalaikį darbą. Daugelis pieno ūkių suteikia stiprų bendruomeniškumo jausmą, glaudų ryšį su gamta ir asmeninio tobulėjimo galimybes, kurių nėra tradicinėse miesto vietovėse.
Bene viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl jaunosios kartos atstovai svarsto galimybę dirbti ūkyje, yra vis didėjantis technologijų vaidmuo pieno ūkyje. Tokių bendrovių kaip „SCR”, „Smaxtec”, „Nedap”, „Cow Manager” ir „Labby” sukurti jutikliai teikia duomenis apie viską - nuo karvių judėjimo ir rujos aptikimo iki pieno analizės realiuoju laiku. Tuo tarpu „Lely“, „Delaval“, „Goke“ ir kitų bendrovių robotai automatizuoja nuobodžias užduotis, tokias kaip karvių melžimas ir pašarų maišymas. Šios technologijos didina produktyvumą ir daro šią profesiją patrauklesnę jaunajai kartai.
Įdarbinimo pastangos ir kultūrinės kliūtys
Kadangi žemės ūkis labai priklauso nuo imigrantų darbo jėgos, siekiant darbo jėgos tvarumo labai svarbu sukurti daugiakalbę ir daugiakultūrę darbo vietą. Ūkiai turi aktyviai spręsti kalbos barjerų problemą, o jei daugiakalbių vadovų nėra, pieno ūkių savininkai gali pasinaudoti tokiomis technologijomis kaip vertimo programėlės ir pasiūlyti kalbų mokymus.
Keičiantis rinkoms ir kintant vartotojų poreikiams, pieno ūkiams prireiks kūrybiškai mąstančių žmonių, gebančių orientuotis šiuose pokyčiuose. Kūrybiškai mąstantys žmonės yra labai svarbūs nustatant naujas rinkos galimybes, didinant veiklos efektyvumą ir skatinant ilgalaikę sėkmę konkurencingoje pramonės šakoje.
Ūkių savininkai turėtų apsvarstyti galimybę išplėsti paieškos galimybes, apimant aplinkinius miestus, miestelius ir įvairias pramonės šakas, nes žmonės, kurie neužaugo pieno ūkiuose, gali atnešti naujų idėjų, kūrybiškumo ir noro mokytis, padėti ūkiams prisitaikyti prie naujų iššūkių ir klestėti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Be to, talentų paieška ir ugdymas esamuose pieno ūkiuose dažnai duoda 5:1 investicijų grąžą.
Automatizavimas ateities ūkininkavime
Kadangi pieno sektorių ir toliau kamuoja darbo jėgos trūkumas, investicijos į darbo jėgą taupančias technologijas tampa vis svarbesnės. Automatizavimas, pradedant robotizuotomis melžimo sistemomis ir baigiant tiksliojo ūkininkavimo įrankiais, gali padėti sumažinti darbo krūvį, pašalinti pasikartojančias užduotis ir padidinti efektyvumą. Teikdami pirmenybę automatizavimui, pieno ūkiai gali sumažinti savo priklausomybę nuo rankų darbo, todėl taps tvaresni ir patrauklesni būsimiems darbuotojams.
Norint sukurti tvarią darbo jėgą, reikia įvairiapusio požiūrio, apimančio technologijas, įtraukią įdarbinimo praktiką ir dėmesį inovacijoms. Naudodami šiuolaikines priemones, spręsdami kalbos ir kultūrinių barjerų problemą ir permąstydami įdarbinimo strategijas, pieno ūkiai gali sukurti klestinčią darbo aplinką, kuri pritrauktų ir ilgam išlaikytų talentus. Investavus į šias strategijas dabar, pieno ūkiai išliks konkurencingi ir gyvybingi ateityje.