Copa – Cogeca suformavo pagrindinius Europos Sąjungos gyvulininkystės sektoriaus principus 2024–2029 m.

ES gyvulininkystės sektoriuje ypač svarbu aiškiai išdėstyti principus, kurie formuos būsimą žemės ūkio viziją ir gyvulininkystės strategiją. Būtinos pozityvios perspektyvos, skatinančios gyvulininkystės ūkių augimą, tobulėjimą ir pagarbą šiai veiklai. Šiuo tikslu pabrėžiama keletas svarbių aspektų:

Gyvūninės kilmės produktai atlieka labai svarbų vaidmenį žmonių mityboje. Moksliniai tyrimai, atsižvelgiant į  Dublino deklaraciją, įrodo, kad šie produktai yra integruoti į Europos kulinarines tradicijas ir prisideda prie subalansuotos mitybos. Gyvulininkystė atlieka pagrindinį vaidmenį Europos žemės ūkyje. Gyvulininkystė ir augalininkystė yra tarpusavyje susiję, o šalutiniai produktai bei trąšos papildo vienas kitą. Priešinti šiuos du sektorius nėra prasminga; strategija turėtų stiprinti jų sąsajas ir gerinti visos sistemos tvarumą. Tvari žaliavų gamyba turėtų būti derinama su organinių trąšų naudojimu, siekiant pagerinti dirvožemio kokybę ir ilgalaikėje perspektyvoje padidinti pasėlių našumą, kartu užtikrinant anglies sekvestracijos pranašumus ganyklose.

Svarbu pripažinti tiek teigiamą, tiek neigiamą gyvulininkystės gamybos išorinį poveikį. Norint tiksliai juos įvertinti, būtina taikyti patikimus metodus. Veiksminga politika, sprendžianti aplinkosaugos problemas, turi atsižvelgti į įvairius aspektus, pavyzdžiui, teršalų išmetimą, biologinę įvairovę bei išteklių valdymą, tuo pačiu subalansuojant juos su gyvūnų sveikatos ir gerovės, produktyvumo bei regioninės įvairovės kriterijais.

Gyvūnų gerovė lieka pagrindiniu Europos ūkininkų ir kooperatyvų prioritetu, o ES taiko vienus iš aukščiausių standartų pasaulyje. Dabartiniai teisės aktai remia gyvūnų gerovės užtikrinimą ir gerinimą visame ES regione.

Mokslu grįstas požiūris į gyvūnų sveikatą ir gerovę yra svarbus, kartu užtikrinant ūkių ekonominį ir socialinį gyvybingumą. Priemonėse turi būti atsižvelgta į pagrindinius veiksnius, tokius kaip ūkių struktūra ir kartų atsinaujinimas, taip pat į poreikį skirti tinkamą finansavimą ir užtikrinti sklandų perėjimą, siekiant gerinti gerovės standartus.

Atsižvelgiant į augančią ES ir pasaulinę paklausą tvariam gyvūnų auginimui, svarbu taikyti integruotą požiūrį, kuris apimtų šias kompleksiškas sąveikas, tuo pat metu užtikrindamas, kad nebūtų dirbtinai mažinamas gyvūnų skaičius ar gamyba. Gyvulininkystės sektorius priklauso nuo nuoseklios Europos Sąjungos politikos, ypač Bendrosios žemės ūkio politikos, tarptautinės prekybos, gyvūnų sveikatos ir gerovės bei aplinkosaugos teisės aktų. Bet koks naujas teisėkūros pasiūlymas turi būti pagrįstas išsamiais ir tinkamai atliktais galimybių vertinimais, kurie apima visus svarbiausius parametrus, ypač išlaidas ir reikiamą paramą.

Tarptautinė prekyba gyvūninės kilmės produktais leidžia eksportuoti tokius mėsos produktus, kurie nėra vartojami Europos Sąjungoje, tačiau yra paklausūs kitose šalyse.

ES standartai, ypač geografinės nuorodos, yra pripažįstami visame pasaulyje ir suteikia didelę vertę Europos produktams. Tačiau svarbu užtikrinti abipusiškumą prekybos susitarimuose ir tarptautinėje prekyboje, ypač kalbant apie sveikatos (atsižvelgiant į „One Health“ metodą), gerovės ir aplinkosaugos standartus. Tai padės apsaugoti ES sektoriaus vientisumą ir užtikrinti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Europos Sąjungai reikalinga vizija ir perspektyvos, leidžiančios klestėti gyvulininkystės sektoriui ir užtikrinančios stiprią ateitį gyvulius auginantiems.