Ryžosi ūkininkauti ekologiškai, tačiau ateitis neramina
Tomas Andriukevičius – kaunietis, verslo reikalais beveik kasdien atvykstantis į Ukmergę. Jauno vyro ir visos jo šeimos verslas – ekologinis ūkininkavimas. Nors jį puoselėja visa šeima, neslepia – dėl verslo ateities kyla abejonių.
T. Andriukevičius ekologiniame ūkyje Ukmergės rajone, Leonpolio kaime, derlių nuima antrą sezoną. Tačiau jo žmona Ieva ir žmonos mama Laima Stragienė šia veikla užsiima jau ne vieną dešimtmetį ir turi didžiulės patirties, tiek auginant produkciją, tiek ją realizuojant.
Įgijęs medienos inžinieriaus specialybę ir devynerius metus dirbęs šį darbą, Tomas taip pat patikėjo ekologinio ūkininkavimo perspektyva. Sako, kad sužavėjo žmonos užsidegimas, tad ryžosi palikti savo darbą ir tapti ūkininku – sertifikuoto ekologinio ūkio savininku.
Prisipažįsta, kad tai buvo tikra avantiūra. Nors mato didelę perspektyvą, neslepia, kad pasitaiko ir nemažai dvejonių.
Šiemet ūkininkas nuėmė ekologiškai užaugintų ropių, bulvių ir kviečių derlių. Kitąmet planuoja investicijas – statys šaldymo įrenginius, o laukuose plės auginamų daržovių asortimentą bei plėtos perdirbimą.
Ne paslaptis, kad ekologiškai užaugintos bulvės yra paklausios, tačiau kaip su tokia mūsų virtuvėse mažai naudojama daržove kaip ropės?
Ūkininkas pritaria, kad šios daržovės mažai vertinamos. Iš Lietuvoje šiemet deklaruotų 13 hektarų šių šakniavaisių daugiau nei 3 hektarai deklaruoti Ukmergės rajone, būtent jų ūkyje.
Ūkininkas T. Andriukevičius tikina, jog ropė – puiki daržovė. Prieš kelis šimtmečius, kai bulvės Lietuvoje dar buvo retenybė, ropės užėmė pagrindinę žmonių mitybos raciono dalį.
Pasakoja, kad panaudoti jas galima labai plačiai, pavyzdžiui, gaminti košę kartu su bulvėmis. Labai skanios orkaitėje keptos ropės. Atšalus orams labai naudinga valgyti ir žalių ropių salotas. Jų šeima į ropių salotas įtarkuoja juodųjų ridikų ar morkų, salierų, gardina grietine ir prieskoniais.
Tomas pasakoja, kad šiemet nukastas ropes bandys sandėliuoti senoviniu būdu – su šiaudais, kai ant žemės kraunami šiaudai, ant jų – ropės, po to – vėl didelis šiaudų sluoksnis.
Ropės atsparios nedideliam šalčiui – vienas laipsnis šalčio joms, skirtingai nei bulvėms, nėra pražūtingas. Tiesa, iki pavasario šie šakniavaisiai išsilaiko prastai – skirtingai nei bulvės, iki gegužės mėnesio išsilaiko sunkiai.