Žemaitės dramos teatre surengta 30-oji Telšių rajono ūkininkų sąjungos šventė „Metų ūkis 2023“, kurioje pagerbti geriausi darbšuoliai, taip pat kalbėta apie nelengvus ir kupinus išbandymų metus.

Šventę pradėjo Telšių meno mokyklos trimitininkų ansamblis (mokytojas Darius Jurgutis) pakiliu kūriniu „Šauni melodija“. Po to į sceną buvo įnešta šventės simbolis – duona, kurią pašventino Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius Jonas Ačas.

Simbolinis duonos kepalėlis tapo viso renginio ašimi, nes duona šventės metu palydėjo kiekvieną dalyvį – ūkininką, svečią ar rėmėją.

Žemdirbius pasveikino Seimo nario Valentino Bukausko vardu Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Adomaitis, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Lietuvos Respublikos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys, Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Telšių rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, generalino renginio rėmėjo kredito unija „Germanto lobis“ administracijos vadovė Inga Navikienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Žinoma, visur pirmuoju smuiku grojo Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė. Ji sveikino ūkininkus bei svečius, taip pat dalyvavo žemdirbiams įteikiant apdovanojimus. „Pripažinkim, šie metai – katastrofiški. Žiemą prasidėjus pieno krizei, parodėme, kokie esame vieningi. Tai tik buvo visko pradžia, vėliau sausra, kritusios ne tik pieno, bet ir grūdų, mėsos ir kitų auginamų gėrybių kainos, pašarų stoka. Tačiau, nežiūrint į visus iššūkius, Jūs – kaimo ateitis. Noriu palinkėti, kad kiekviename ūkyje ir šeimoje būtų daugiau supratimo ir džiaugsmo. Kad ūkininkų nemažėtų, kad visiems sektųsi ūkininkauti, kad ūkiai klestėtų, derliai geri būtų, kad išmoktume parduoti, ką užauginame, o jau tada visiems bus gerai ir Lietuva klestės“,– kalbėjo rajono ūkininkų vadovė.

Šventėje pastebėta, jog konkurso „Metų ūkis“ tikslas – išrinkti geriausius pastarųjų metų ūkius bei paskatinti kitus ūkininkus imtis pažangaus ūkininkavimo, siekti efektyvumo ir ekologinės pusiausvyros. Konkursas suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti.

Ankstyvą rugsėjo 15-osios rytą komisija – Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, Telšių rajono savivaldybės vicemerė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, kredito unijos „Germanto lobis“ valdybos pirmininkas Vytautas Barsteiga, Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių rajono biuro vadovė Rima Skiotienė, prėjusių „Metų ūkio“ konkurso II vietos laimėtojai Jonas ir Palmira Šilingai išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Rajono „Metų ūkio“ komisija kasmet stengiasi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams. Komisijos nariai pastebėjo, jog dauguma „Metų ūkio“ konkurso dalyvių buvo verti gražiausių sodybų apdovanojimų, o „Metų ūkio“ konkursas tikslas buvo išrinkti ūkius, kurie padarė didžiausią pažangą, plėtrą. Džiugu, jog dauguma sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonėse, vykdo ekologinį ūkininkavimą, diegia modernią techniką.

Šiais metais, kaip ir kasmet, konkurse dalyvavo geriausi ūkiai iš kiekvienos seniūnijos –10 ūkių varžėsi tarpusavyje. Visi pakviesti į sceną ir pagerbti. Padėkas ir dovanas teikė meras Tomas Katkus, Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė ir sąjungos pirmininkės pavaduotojas Rimantas Šerlinskas.

Už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir draugišką požiūrį į gamtą apdovanotas Daivos ir Kęstučio Kriščiūnų ekologinis ūkis iš Nevarėnų seniūnijos, kur ūkininkaujama nuo 2003 m., o pradėjo nuo 5 karvių ir kelių hektarų. Tai šeimyninis ūkis, dirba patys, pagal poreikį padeda vaikai: dirbama apie 52 ha, iš kurių 36 ha nuosavos. Tai ekologinis pienininkystės ūkis: šiuo metu auginama 21 melžiama karvė ir 21 pieninių galvijų prieauglis.

Už ilgametį triūsą, už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime įvertintas Alvydo ir Onos Šimkų pienininkystės ūkis iš Upynos seniūnijos, kur ūkininkauja nuo 1992 m. Pradėjo ūkininkauti nuo 5 telyčių, dabar augina 100 melžiamų pieninių karvių ir 50 prieauglio. Ūkio išskirtinumas, kad karvės turi A2A2 geną, vadinasi, pienas yra be laktozės. Dirbama apie 200 ha žemės, iš kurių 130 ha nuosavos. Pagal poreikį atnaujinama technika, pakeistas fermos stogas.

Už meilę ir prieraišumą savo augintiniams apdovanotas Vaidmanto ir Raimondos Sasnauskų ūkis iš Gadūnavo seniūnijos, kur ūkininkauja daugiau kaip 30 metų. Šeima aktyviai dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programose. Kaip ūkininkas sako, pradėjo nuo nulio, o šiandien dirbama apie 240 ha žemės, iš kurių daugiau kaip 80 proc. pievos, augina apie 50 ha kukurūzų. Galvijų laikoma apie 300, iš kurių yra 110 melžiamų karvių. Jas melžia robotai. Gausus technikos garažas.

Oksanos ir Dariaus Adomavičių ūkis iš Tryškių seniūnijos įvertintas už idėjos turėjimą ir jos įgyvendinimo siekį, už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime. Ūkininkauja dar nedaug, 12 metų. Gyveno Klaipėdoje, vėliau nutarė įsikurti kaime, taip pradėdami nuo 3 ha ir 2 veršelių. Šiandien dirba apie 120 ha, iš kurių 20 ha nuosavos ir jau 80 pieninių galvijų, iš kurių 28 melžiamos karvės. Dirba dviese su vyru, turi puikių idėjų apie ūkio plėtrą, planuoja dideles investicijas į naujos fermos statybas.

Jolantos Gailienės ekologinis ūkis – Varnių seniūnijoje Pradėjo ūkininkauti nuo 2020 m., prieš tai ūkininkavo mama. Dirba apie 80 ha žemės. Auginama apie 60 pieninių galvijų, iš kurių 40 melžiamų karvių. Pagrindinis motyvas ūkininkauti be „chemijos“ – rūpinantis vaikų, anūkų sveikata. Todėl ūkis nuo 2009 m. yra ekologinis. Turi puikių idėjų apie ūkio plėtrą. Ūkis apdovanotas už sėkmingą ūkinę veiklą kelių kartų šeimos ūkyje.

Arno Aušinskio ūkis – Ryškėnų seniūnijoje. Ūkininkauja jau 7 metus. Augina pieninius bulius, dirba apie 105 ha žemės plotą, augina grūdines kultūras, kukurūzus, pievas. Aktyviai dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programose, domisi naujovėmis. Ūkis apdovanotas už idėjos turėjimą ir jos įgyvendinimo siekį.

Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis bei dirbti kaime, už netradicinės žemės ūkio šakos vystymą apdovanotas Pliuskų šeimos ūkis iš Viešvėnų seniūnijos, kur ūkininkauja nuo 1999 metų. Pradėjo nuo 11 karvių o dabar turi 105 galvijus ir melžia 50 piendavių. Aktyviai dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programose. Dirbama apie 150 ha žemės, iš kurių 80 ha nuosavos. Augina 6 rūšių kukurūzus, taip pat išskirtinę Žemaitijoje nebūdingą kultūrą – soją.

Laura ir Deividas Gerybai Luokės seniūnijoje ūkininkauja nuo 2015 metų. Aktyviai dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programose. Dirbama apie 125 ha žemės, iš kurių 65 ha nuosavos. Galvijų laikoma apie 105, iš kurių yra 59 melžiamos karvės. Pradžia buvo nelengva, po truputį ūkį plėtė, nuolat tvarkė ir puoselėjo sodybą. Gausus technikos garažas, grūdų valomoji, pavyzdingai tvarkoma aplinka, ūkio teritorija. Ūkis apdovanotas už stabiliai tvarkomos sodybos erdvę ir draugišką požiūrį į gamtą.

Zitos ir Dainiaus Dargių ekologinis ūkis – Degaičių seniūnijoje. Ūkininkauja nuo 2007 metų. Pradėjo nuo 5 ha, ūkis buvo įkurtas pagal Jaunojo ūkininko programą, įsigyta tuo metu pagal ūkio dydį reikalinga technika, iš pradžių buvo augalininkystės ūkis. Ūkis plečiamas ne tik pagal dirbamos žemės plotą, bet ir pastatais: pastatyta ferma, kitam pastatui pakeistas stogas, angaras, silosinės, planuojama investicija į mėšlo valymo atnaujinimą. Aktyviai dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programose, tvariose investicijose. Dirbama per 600 ha žemės, iš kurių daugiau kaip 85 proc. ploto sudaro pievos, nes galvijai ganymo laikotarpiu ganosi palaidi pievose. Pagal poreikį sėjamos grūdinės kultūros, laikoma apie 320 galvijų: iš kurių 150 pieninių, yra 80 melžiamų karvių, prieauglio ir 170 mėsinių galvijų. Šeima apdovanota už entuziazmą ir spartų ūkio proveržį, už idėjos turėjimą, plėtojant įvairiapusišką ekologinį ūkį.

Už pasirinkimą ir ryžtą kurtis ir dirbti kaime kelių kartų šeimos ūkyje apdovanotas Akvilės ir Antano Rusių šeimos pienininkystės ūkis iš Žarėnų seniūnijos. Ūkinkauja nuo 2020 metų. Dirba iš viso apie 120 ha žemės, iš kurių 7 ha nuosavos. Dalyvavo pagal Jaunojo ūkininko įsikūrimo programą, toliau dalyvauja investicijos į žemės ūkio valdas programoje. Laikoma apie 100 pieninių galvijų, iš kurių yra 50 melžiamų karvių. Prieš tai ūkininkavo tėvai.

Pagaliau atėjo eilė paskelbti geriausią „Metų ūkio“ trejetuką. Pirmoji vieta skirta Zitos ir Dainiaus Dargių ekologiniam ūkiui, antroji – Lauros ir Deivido Gerybų ūkiui, trečioji – Akvilės ir Antano Rusių ūkiui.

Vakaro staigmena – Ūkininkų sąjungos narių, kurie šiais metais mini savo gimtadienio sukaktis, pagerbimas. „Žemaitijos pieno“ žaliavos pirkimo direktorė Jurgita Vaičiulė, skambant „Ilgiausių metų!“, didelei grupei sukaktuvininkų ir jubiliatų ant kaklo užkabino specialius šiai progai pagamintus „Žemaitijos pieno“ medalius.

Vėliau į sceną buvo pakviesti tie ūkininkai, kurie išreiškė vieningumą, dalyvaudami akcijoje „Nemokamo pieno (ne)būna“ dalinimo, kurios metu trim pienvežiais per 5 miestus: Telšius, Mažeikius, Kuršėnus, Šiaulius, Kauną buvo išdalinta daugiau kaip 40 tonų pieno. Akcijos dalyvius pasveikino ir apdovanojo Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

Rėmėjai nestokojo dovanų ūkininkams, o dalyvavusius konkurse nuo „Žemaitijos pieno“ įmonės apdovanojo žaliavos pirkimo direktorė Jurgita Vaičiulė, taip pat Lietuvos pieno ūkių asociacijos administracijos direktorė Kristina Katinienė. Vėliau rėmėjai organizatorių buvo pakviesti į sceną ir pagerbti.

Šventę pagyvino jau minėti trimitininkai, taip pat Dainos Butkienės vadovaujamos „Vėlungos“ šokėjai, o po to visi klausėsi grupės El Fuego atliekamų dainų.

Algirdas Dačkevičius. „Kalvotoji Žemaitija"