Europos Sąjunga pateikė išsamius planus, kaip iki 2050 metų sumažinti oro ir vandens taršą iki nulio, ir pasiūlė griežtesnes taisykles bei kompensacijas nukentėjusiems dėl prastos oro kokybės.

Europos Komisijos išdėstytuose punktuose palaikomas siekis eiti link ekologiškesnės 27 valstybių bloko ateities – toks pagrindinis Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pažadas.

„Kuo ilgiau delsiame sumažinti šią taršą, tuo brangiau tai kainuoja visuomenei. Norime, kad iki 2050 metų mūsų aplinkoje nebūtų kenksmingų teršalų, – sakė jos pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Mūsų pasiūlymai toliau mažinti vandens ir oro taršą yra esminė šios dėlionės dalis“.

Plane raginama peržiūrėti ES teisės aktus, Aplinkos oro kokybės direktyvas ir Miesto nuotekų valymo direktyvą.

Jais būtų įvestos reguliarios patikros, daugiau nei perpus sumažinta metinė oro taršos smulkiomis dalelėmis riba ir padidintas nuotekų valymo veiksmingumas, pavyzdžiui, iš jų būtų išgaunama daugiau naudingųjų medžiagų, kurios būtų naudojamos perdirbimui.

Principas „teršėjas moka“ būtų taikomas toksiškiems mikroteršalams vandenyje, kurių 92 proc., kaip teigė Komisija, patenka iš vaistų ir kosmetikos.

Svarbus pasiūlymas – kompensacijos asmenims, nukentėjusiems dėl pažeistų ES oro kokybės normų.

Ieškiniai galėtų būti teikiami pagal grupinio ieškinio procedūrą.

Kiekviena ES valstybė narė galėtų pati nustatyti konkrečias priemones tikslams pasiekti, o Komisija pasiliktų sau teisę imtis „galutinės priemonės“ – pradėti pažeidimų procedūrą prieš tas valstybes, kurios nesugebėtų jų įgyvendinti.

Vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų „paprastesnės procedūros, leidžiančios kovoti su teršėjais ir skirti jiems baudas“, teigė už aplinką atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius.

Pasak jo, siekiami oro kokybės standartai yra artimesni Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytiems standartams, „kuriuose visapusiškai atsižvelgiama į technines galimybes ir, žinoma, į socialinius ekonominius aspektus“.