Neištvėrė net estai: Estijos ūkininkai pakilo į protestą, traktoriai riaumojo daugelyje miestų

Ketvirtadienį Estijoje vyko visos šalies ūkininkų protesto akcija, kuri tapo dar vienu ženklu, kad žemės ūkio sektorius visoje Europoje patiria vis didesnį spaudimą. Protestą inicijavo Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai kartu su ūkininkų kooperatyvu „Kevili“. Ūkininkai su traktoriais rinkosi prie didžiųjų miestų kelių ir svarbių transporto mazgų, kad atkreiptų visuomenės ir valdžios dėmesį į sudėtingą žemės ūkio padėtį.

Akcijos metu traktoriai buvo pastebėti daugelyje šalies miestų – tarp jų Taline, Tartu, Pernu, Rakverėje, Viljandyje, Jõhvi, Kuressarėje ir Valgoje. Protesto organizatoriai siekė parodyti, kad žemės ūkis yra strateginis sektorius, nuo kurio tiesiogiai priklauso maisto saugumas ir regionų ekonomika.

„Jei žmonės atvyksta į sostinę su traktoriais, atsitraukę nuo pagrindinių darbų, tuomet būtinai turime įsiklausyti į tai, ką jie sako“, – teigė Regioninių reikalų ir žemės ūkio ministras Hendrik Johannes Terras‘as.

Estija yra nedidelė valstybė, tačiau jos žemės ūkis pasižymi gana dideliais ir moderniais ūkiais. Šalyje veikia apie 10–11 tūkst. ūkių, kurie kartu naudoja beveik 980 tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkio dydis siekia apie 87–91 hektarą, kai tuo tarpu visos Europos Sąjungos vidurkis yra tik apie 17 hektarų. Tai reiškia, kad Estijos ūkiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje, o jų gamyba dažnai orientuota į prekinę gamybą ir eksportą.

Maždaug ketvirtadalis Estijos teritorijos yra naudojama žemės ūkiui, o dar apie 50 % šalies ploto sudaro miškai. Net 82 % šalies teritorijos laikoma kaimiškomis vietovėmis, kuriose gyvena apie 44,5 % visų šalies gyventojų. Tai rodo, kad kaimo regionai Estijoje vis dar yra labai svarbūs tiek ekonomikai, tiek visuomenės struktūrai.

Nepaisant didelių ūkių ir modernios technikos, žemės ūkis sudaro tik nedidelę šalies ekonomikos dalį. 2024 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektorius sukūrė apie 1,9 % Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP), nors 1990-aisiais šis rodiklis siekė daugiau kaip 5 %. Tai rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius ekonomika smarkiai pasikeitė ir tapo labiau orientuota į paslaugų bei technologijų sektorius.

Estija taip pat nemažą dėmesį skiria ekologiniam ūkininkavimui. 2023 m. apie 225 tūkstančiai hektarų žemės buvo naudojami ekologinei žemdirbystei arba maždaug 22,8 % visų žemės ūkio naudmenų. Toks rodiklis yra vienas didesnių Europos Sąjungoje ir rodo augantį dėmesį tvariai maisto gamybai.

2024 m. šalyje buvo pagaminta apie 76,5 tūkst. tonų mėsos, o tai sudarė 71 % visos šalies suvartojamos mėsos. Tais pačiais metais buvo pagaminta apie 189,5 milijono kiaušinių – vidutiniškai 138 kiaušiniai vienam gyventojui per metus.

Tačiau nepaisant šių gamybos apimčių, ūkininkai susiduria su vis didesniais iššūkiais. Didėjančios degalų ir trąšų kainos, griežtesni aplinkosaugos reikalavimai bei konkurencija su pigesniais importuojamais produktais mažina ūkių pelningumą. Be to, globalios krizės – tokios kaip geopolitiniai konfliktai ar tiekimo grandinių sutrikimai – gali smarkiai paveikti maisto gamybą ir kainas. Dėl šių priežasčių ūkininkai vis dažniau reikalauja didesnės valstybės paramos ir vienodų konkurencijos sąlygų Europos Sąjungoje.