Šią savaitę Rusijai paskelbus apie pasitraukimą iš susitarimo dėl grūdų eksporto, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta teigia, kad Rusija, patirdama nesėkmes kariaujant, bando atsigriebti naikindama Ukrainos ekonomiką.

„Grūdų sutartį, kuri turėjo būti pratęsta šių metų liepos 17-ąją, rusai sistemiškai naikino ilgą laiką. (...) Mes suprantame, kad dabar, kai Ukrainoje yra derliaus rinkimo laikas ir vėl bus daug eksportinių grūdų ir kitų prekių, jie stengiasi susprogdinti šitą eksportinį procesą“, – penktadienį LRT radijo laidoje sakė P. Beshta.

Ambasadorius taip pat pažymėjo, kad toks Rusijos sprendimas yra ir tarptautinės teisės pažeidimas.

„Paskelbus apie išėjimą, Rusijos Gynybos ministerija pasakė, kad nuo liepos 19 d. bet koks laivas, ar tai būtų humanitarinis, ar civilinis, kuris per Juodąją jūrą eina iki Ukrainos uostų, bus karinis taikinys. Ir tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, tai yra Jūros konvencijos pažeidimas. (...) Tai reiškia, kad visa Juodoji jūra priklauso nuo Rusijos“, – teigė jis.

Anot P. Beshtos, nepaisant pirmadienį Rusijos išsakytos pozicijos, Ukraina bandys atnaujinti šią grūdų sutartį. Taip pat, pažymėjo ambasadorius, imamasi ir kitų veiksmų – deramasi ir dėl naujo nuo Rusijos nepriklausomo eksporto koridoriaus sukūrimo.

„Mes dirbame su Jungtinėmis tautomis, ir su Turkija, kad įtikintume skirtingais metodais Rusiją atnaujintą šią grūdų sutartį. (...) Tačiau taip pat dirbame ir dėl kitos iniciatyvos – tam, kad be Rusijos sukurtume humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje, einantį Rumunijos ir Bulgarijos pakrantėje, kuris garantuotų ukrainietiškų grūdų ir kitų prekių eksportą“, – teigė jis.

Paklaustas, ar negalėtų būti toks koridorius sukurtas Baltijos jūroje, P. Beshta teigė, kad apie alternatyvas kalbėti šioje situacijoje būtina, tačiau, pažymėjo jis, kad kol kas tam kliūtis sudaro neišspręstas tranzito klausimas.

„Baltijos kryptis yra viena svarbiausių nuo pat pradžių, kai prasidėjo karas, kai buvo susprogdinti logistikos keliai. (...) Apskaičiavome, kad, vykdant eksportą per Baltijos uostus, tai galėtų būti 25 mln. tonų per metus, ir mes labai vertiname tokį palaikymą. Mes žinome, kad yra tokių siaurų logistikos problemų, kurios susijusios su geležinkeliu. Ir problema yra ne dėl to, kaip eksportuoti per uostą, o kaip užtikrinti tranzitą iki uostų“, – apgailestavo P. Beshta.

ELTA primena, kad pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuris padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą. Po savo pasitraukimo iš grūdų iniciatyvos Maskva prakalbo apie rizikas ateityje gabenant grūdus Juodąja jūra.

JT yra perspėjusios, kad dėl susitarimo griūties labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji.