Privačių ir valstybinių miškų valdytojai iki rugpjūčio 30 d. kviečiami kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 762 802 Eur paramos lėšų.

Parama lyg gelbėjimosi ratas

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) valdybos pirmininkas Algis Gaižutis  interviu metu ne kartą yra pabrėžęs, jog šios paramos priemonės labai reikalingos, nes padengia dalį miškų savininkų išlaidų, kurios patiriamos šalinant stichijų ir kenkėjų padarytą žalą. Pastaruoju metu, kintant klimatui ir vis dažniau patiriant gamtos stichijų šėlsmą, tai tampa ypač aktualu. Su gamta nepakovosi. Nelaimių ir patiriamų nuostolių nepavyksta išvengti, todėl parama labai praverčia, nes bent dalimi padengia ir sumažina patiriamą skriaudą. Juk dėl pažeidimų medienos vertė krinta 30-50 procentų.

Žodžius drąsiai patvirtintų vienas stambiausių miško savininkų Lietuvoje Kazimieras Šiaulys. Medienos ir jos gaminių įmonę turintis vyras prieš keletą metų kreipėsi paramos, kai vėjas išlaužė medynus ir skaudžiai pajuto bebrų padarytą žalą. Buvo suniokota keletas plotų, tad prireikė atkurti beveik 20 ha miško.

Pasinaudojęs parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ ir gavęs kompensaciją, netruko atkurti nuniokoto miško plotą ir iki šiol džiaugiasi žymiai palengvėjusia finansine našta. Ateityje šį žingsnį kartotų ir pagalbos vėl prašytų – vienam, be ištiestos rankos, bėdoje išsikapstyti yra be galo sunku. Miško atkūrimas reikalauja ne tik didelių fizinių jėgų, bet ir nemažai lėšų. 

Miškus niokoja audros...

Šiemet audrų pavyko išvengti, tačiau pernai vėjai nepaliaujamai siautėjo. Antai, rugpjūčio 6–7 dienomis praūžusi audra vertė bei laužė medžius beveik visoje šalyje, o ypatingai Šiaurės Lietuvoje. Skaičiuojama, jog vėjavartų ir vėjalaužų tvarkymo apimtys vien tik valstybiniuose miškuose siekia apie 30 tūkst. m³.

Po pernai praūžusios vėtros Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė sakė, jog stipri vėtra padarė žalos ne tik  gyventojams, miestų ir miestelių infrastruktūrai, bet ir miškams. „Atlikę vertinimus matome, kad pažeista net apie 2 tūkst. hektarų miškų. Vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai. Sugadinta  daugiau nei 30 tūkst. kubinių metrų medienos. Ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai“, – sakė V. Kaubrė.

Žiūrint globaliau, šios vėtros padaryta žala nedidelio masto nelaimė, nes Lietuvoje yra buvo ir gerokai stipresnių audrų, jų neišvengsime ir ateityje.

... ir kenkėjai

Pastaraisiais metais Lietuvos miškams kur kas labiau kenkė ne gamtos stichijos, o įvairūs kenkėjai.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2023 m. spalį vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių (vėjas, sausros ir pan.) bei kitų veiksnių padarytų pažeidimų valstybiniuose miškuose užregistruota 7 553 ha plote. Nuo praėjusių metų spalio šis plotas padidėjo 1 190 ha (19 proc.). Tikėtina, kad labai panaši situacija yra ir privačiuose miškuose.

Daugiausia pažeidimų miškams padarė vabzdžiai – tokie pažeidimai užregistruoti 5 102 ha plote (maždaug du trečdaliai visų pažeistų miškų).  Ypač daug žalos sukėlė  žievėgraužiai tipografai – jo pažeidimai fiksuoti 3 340 ha plote, kuriame nudžiūvo apie 570 tūkstančių kietmetrių eglių.

Netolimoje ateityje pažeistų miškų plotas  gali dar labiau padidėti dėl galimo žievėgraužio tipografo populiacijos augimo.

2023 m. rugpjūčio 4 dieną stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų pažeidimų buvo paskelbta 5 savivaldybėse: Rokiškio, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus ir Ignalinos. Per pastaruosius keletą metų tai buvo pirmas kartas, kai paskelbta stichinė nelaimė dėl nuo masinio kenkėjų plitimo susidariusios situacijos miškuose.

Faktai – neguodžiantys

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl žievėgraužių tipografų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris įstatyme nustatytą kriterijų viršija Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. kubinių metrų), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.), Trakų (daugiau nei 26 tūkst.) ir Vilniaus (daugiau nei 35 tūkst.) rajonų savivaldybių miškuose. O Ignalinos rajone registruotas masinis spyglius graužiančių kenkėjų – paprastųjų pušinių pjūklelių išplitimo židinys 1197 ha plote, čia vidutiniškai pažeisti 85 proc. augančių medžių. Bendras pažeistų medynų tūris sudaro apie 400 tūkst. kubinių metrų.

Rugsėjo 14 d. pranešta, kad stichinės nelaimės miškuose paskelbtos dar dviejose Lietuvos savivaldybėse: Panevėžio ir Joniškio. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst. kubinių metrų ir viršija Miškų įstatyme numatytą kriterijų. Šis kriterijus viršytas ir Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris valstybiniuose miškuose sudaro 27 tūkst. kubinių metrų.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario.

Pasitarnauti gali parama

Miškų įstatymas įpareigoja miško savininkus ir valdytojus žuvusius medynus atkurti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Atkuriant miškus pasitarnauti gali ES parama, kuri teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.

Dalyvauti minėtoje priemonėje gali privačių ir valstybinių miškų valdytojai.

Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Svarbus kriterijus – nekilnojamasis turtas (miškas (miško žemė) ir  (ar) statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, taip pat būti valdomas panaudos ar kitais pagrindais arba nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

Paramos lėšomis kompensuojamas stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Parama skiriama mokant vienkartinę miško atkūrimo išmoką, priklausomai nuo atkuriamų želdinių rūšinės sudėties. Parama pažeistam miškui atkurti skiriama kai pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas ir dėl šios nelaimės buvo pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių. Pažymėtina, kad stichinės nelaimės pažeisto miško plotas iki paraiškos pateikimo turi būti užregistruotas Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale, Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Paramos lėšomis taip pat finansuojamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas. Didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui vykdant šias veiklas – 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Paramos priemonės, susijusios su miškais ir jų atkūrimu, yra numatytos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane, kurio pagrindinis tikslas – siekti tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros. Viena iš sričių, kuriai numatoma skirti paramą siekiant šio tikslo, yra prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas.