Nuo pieno ūkių iki egzotiškų uogų auginimo ir liofilizuotų česnakų gamybos – ir tradicinių, ir mažiau žinomų, ir inovatyvių veiklų ėmėsi jaunieji ūkininkai, gavę paramą įsikūrimui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama pasinaudojo apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Dar didesnio proveržio tikimasi jaunųjų ūkininkų įsikūrimą remiant iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) paramos lėšų – per pernykštį pirmąjį kvietimą sulaukta net 1 158 paraiškų.

Orientuojasi į didesnę pridėtinę vertę

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų į kaimą, todėl sudaro palankias sąlygas jiems įsikurti, stiprinti ir plėsti ūkius. O jaunimas aktyviai naudojasi sudarytomis galimybėmis – „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo ir išlieka viena populiariausių ir reikalingiausių KPP priemonių.

Tai patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenys: 2014–2020 m. KPP priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ pasinaudojo ir jau įsikūrė apie 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 98 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 107 mln. eurų.

Nuo kartų kaitos žemės ūkyje labai priklauso kaimo gyvybingumas ir žemės ūkio gamybos konkurencingumas. Tad nenuostabu, kad daug dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams. Jauni žmonės įneša pažangos, imliau taiko naujas technologijas, nebijo inovatyvių veiklų. Tai ne tik išplečia veiklos galimybes žemės ūkyje, bet ir suteikia šiai sričiai patrauklumo.

Tai liudija sėkmingos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo istorijos. Yra pastebėta, kad jaunieji ūkininkai dažniau orientuojasi į nišines veiklas. Tai nulemia ne tik drąsesnis ir inovatyvesnis jaunų žmonių mąstymas, bet ir realybė. Norint įsitvirtinti tradiciniuose grūdininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose, reikia turėti daugiau žemės. Tam reikia nemažai investicijų, taip pat ir laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Tad dažnai jaunieji ūkininkai ieško veiklų, kurioms nereikia daug žemės, tačiau galima sukurti didesnę pridėtinę vertę. Įdomių idėjų į mūsų kaimą yra parvežę jauni žmonės, įgiję patirties užsienyje.

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos lėšomis yra įveista šilauogynų, serbentynų, braškynų, jaunieji ūkininkai augina šaltalankius, sausmedžius, aktinidijas ir kitas uogas. Kita jiems patraukli sritis – daržininkystė, grybų auginimas, bitininkystė. Tarp jaunųjų ūkininkų populiarėja riešutmedžių auginimas. Paramos gavėjai kuria ir tradicinius ūkius – grūdininkystės ir gyvulininkystės. Ypač linkstama į mėsinę galvijininkystę.

Nestinga ir inovatyvių veiklų – štai vienas jaunasis ūkininkas įsikūrimo paramą investavo į liofilizavimo įrangą ir į rinką tiekia aukštos kokybės produktus – liofilizuotus česnakus, braškes.

„Iš tikrųjų jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios. Ir dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“,– pastebėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.

Per pirmąjį 2023–2027 m. kvietimą – rekordinis paraiškų skaičius

Dar daugiau galimybių jauniesiems ūkininkams atveria 2023–2027 m. finansinis laikotarpis, bus teikiamos ne tik dotacijos, t. y. vienkartinė parama, bet ir lengvatinės paskolos. Tai, kad jiems labai reikalinga įsikūrimo parama, išryškėjo per pirmąjį paraiškų pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikimą, kuris vyko pernai nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Buvo sulaukta rekordiškai daug paraiškų – 1 158 (dotacijoms finansuoti gautos 1 037 paraiškos, lengvatinėms paskoloms – 121 paraiška), o bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai maždaug du kartus daugiau, nei buvo skirta šiam kvietimui (apie 35 mln. Eur). Ši suma vėliau ūgtelėjo, nes dotacijoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Tad iš viso jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal SP jau atriekta apie 37,9 mln. Eur, iš kurių dotacijoms – apie 18 mln., lengvatinėms paskoloms – per 19,9 mln.

„Jaunųjų ūkininkų aktyvumas buvo labai didelis, palyginti su ankstesniais metais, gauta itin daug paraiškų. Tai rodo, kad jaunimas domisi žemės ūkio veikla, ji nėra tokia jau neviliojanti. Aišku, ūkininkų senėjimo ir kartų atsinaujinimo problema jaučiama, ir ne tik pas mus, bet ir visoje Europos Sąjungoje, todėl daug dėmesio skiriama finansinėms paskatoms. Jos duoda tam tikrų rezultatų, be paramos jauniesiems ūkininkams, manau, situacija būtų prastesnė“, – teigė D. Rutkauskaitė.

ŽŪM atstovė pabrėžė, kad atsirado palengvinimų, kurie galėjo paskatinti jaunuosius ūkininkus prašyti paramos – iki paraiškos teikimo galima deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius tiesioginių išmokų reikalavimus. Anksčiau tokios galimybės nebuvo.

Dar viena naujovė – paraiškas gali teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriuos valdo ne vyresni nei 40 metų fiziniai asmenys bei atitinkantys kitus reikalavimus gauti paramą. 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų.

Dar jie galės gauti ir lengvatinę paskolą – iš viso bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma gali pasiekti iki 100 tūkst. eurų. Pareiškėjai gali prašyti tik dotacijos ar tik lengvatinės paskolos, arba abiejų kartu. Iš viso 2023–2027 m. laikotarpiui jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų – 20 mln. Eur paskoloms.

2023– 2027 m. laikotarpiu jauniesiems ūkininkams didėja ir tiesioginė parama. Ankstesniu laikotarpiu už pirmuosius 90 ha jiems buvo mokama po 87 Eur/ha, o nuo 2023 m. už pirmuosius 70 ha gali gauti iki 137 Eur/ha.

Jauniesiems ūkininkams palankesnės paramos gavimo sąlygos numatytos ir pagal kitas intervencines priemones – „Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių - vidutinių ūkių plėtra“.