Investicinė parama (negrąžintina subsidija), investicinė parama ir lengvatinė paskola arba tik lengvatinė paskola – tai itin populiarios valstybės suteikiamos paramos priemonės siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas ir toliau sėkmingai plėtoti savo veiklą. Norintys jomis pasinaudoti turėtų suskubti: paraiškos priimamos nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.

Ši parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Šiai priemonei įgyvendinti buvo skirta beveik ketvirtadalis visų KPP lėšų, tai sudaro beveik 708 mln. Eur. 

Prašyta virš milijardo eurų 

„Ši veiklos sritis tikrai pasižymi dideliu populiarumu. Per KPP laikotarpį paramos paprašė daugiau kaip 10 tūkstančių pareiškėjų, prašyta virš milijardo Eur. Patvirtinti 6 600 pareiškėjų–paramos gavėjų, jiems numatyta skirti 618 milijonų Eur paramos lėšų“, – pasakoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė.

Šalies žemės ūkio sektoriui jau išmokėtas 461 milijonas Eur šios paramos lėšų. Tai suteikė naują postūmį žemės ūkio plėtrai ir augimui. „Ši paramos lėšų suma įsiliejo į ekonomiką. Tai reiškia, kad atsirado didesnės galimybės ūkius modernizuoti, diegti naujas technologijas, inovacijas, skaitmeninti. Tai dideli pasiekimai“, – akcentuoja ŽŪM atstovė.

Dar ne visos šios paramos lėšos išnaudotos, tad dabartiniam paraiškų rinkimo etapui skirtas 71 milijonas Eur. Lėšos paskirstytos pagal sektorius. Kiekvienam iš remiamų specializuotų sektorių skirtas atskiras biudžetas: pieninei galvijininkystei skirta 20,6 mln. Eur, mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 18 mln. Eur, sodininkystei, daržininkystei, uogininkystei – 13,8 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 19 mln. Eur. Daugiau kaip 8,1mln. Eur skirta lengvatinėms paskoloms. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bus sudaromos atskiros kiekvieno remiamo specializuoto sektoriaus paraiškų pirmumo eilės. 

Be to, nauja tai, kad traktoriai, įskaitant T3 kategorijos traktorius, gali būti finansuojami paramos gavėjams, vykdantiems gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių veiklas (anksčiau traktoriai, įskaitant T3 kategorijos traktorius, pagal visus žemės ūkio sektorius buvo netinkamos finansuoti investicijos).

Naujajam laikotarpiui skirta mažesnė suma 

Analogišką priemonę numatoma įgyvendinti ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tačiau naujajame paramos laikotarpyje šiai priemonei įgyvendinti skirta mažiau lėšų: 230 milijonų Eur, iš kurių 30 milijonų Eur lengvatinės paskolos. 

„Žinant šios priemonės įgyvendinimo istoriją, manau, kad tie pinigai bus sėkmingai panaudoti,   bus sudarytos galimybės pareiškėjams gauti ne tik investicinę paramą, bet jie galės kreiptis ir dėl lengvatinių paskolų. Ūkininkams tai didelė parama“, – akcentuoja M. Jusienė.  

2023–2027 m. paramos laikotarpio sąlygos skirsis nuo taikytų KPP laikotarpiu: naujame etape į šią veiklos sritį galės ateiti pareiškėjai, kurių valdos ekonominis dydis didesnis kaip 30 001 Eur (ankstesniuoju laikotarpiu buvo reikalaujama didesnio kaip 8 000 Eur.). 

„Reikalavimas „pakeltas“, nes konkurencija tarp ūkių didelė. Siekiant sudaryti didesnes galimybes smulkesniems ūkiams, nustatytos trys atskiros priemonės pagal ūkių ekonominius dydžius“, – pabrėžia ŽŪM atstovė. Smulkesnieji ūkiai konkuruos tarp pareiškėjų, kurių ūkiai analogiško dydžio, tad jiems konkurencija bus mažesnė, o galimybės gauti paramą – didesnės.

Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas

Kita SP intervencine priemone – „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. 

Iš viso 2023-2027 m. laikotarpiu šiai intervencinei priemonei skirta 56,25 mln. Eur, iš kurių - 51,25 mln eurų dotacijų ir 5 mln. eurų lengvatinių paskolų forma. Tikimasi, kad dotacijos forma bus finansuota apie 200 projektų bei išdalinta virš  60 lengvatinių paskolų. 

Pagal šią intervencinę priemonę yra numatytos trys veiklos.

Pirmoji veikla, kurią privalo vykdyti visi pareiškėjai dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje – Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (sutrumpintai – ŠESD) ir (ar) amoniako išmetimus mažinančių bei oro kokybę gerinančių technologijų diegimas ūkyje. 

Antroji veikla, kurią galima rinktis kaip papildomą, yra biodujų gamyba iš gyvulininkystės ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų.

Trečioji veikla, kuri taip pat nėra privaloma, o tik laisvai pasirenkama – investicijos į perėjimą prie aukštesnių nei pareiškėjui privalomi ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų.

Didžiausi paramos dydžiai priklauso nuo pareiškėjo pasirinktų vykdyti veiklų ir gali svyruoti nuo 200 000 iki 1,5 mln. eurų. Maksimali lengvatinė paskola siekia  200 000 eurų. 

Visi paramos gavėjai turės laikytis bendrųjų įsipareigojimų (tokių kaip mažiausiai 5 metus nenutraukti veiklos, tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pan.), tačiau dalyvaujantiesiems trečiojoje veikloje teks prisiimti gerokai daugiau įsipareigojimų, pvz.  visu projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu  laikyti gyvūnus tam tikru, gyvūnų gerovės atžvilgiu palankesniu, būdu bei nemažinti bandos dydžio.

Paramos, teikiamos pagal intervencinę priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ intensyvumas yra iki 65 proc., tačiau jauniesiems ūkininkams ir pareiškėjams vykdantiems trečiąją (su gyvūnų gerove susijusią) veiklą kiaulininkystės subsektoriuje jis gali būti padidintas iki 80 proc.

KPP laikotarpiu tikslinė parama tvarioms investicijoms nebuvo skiriama.