Nors Europos Sąjungos politikai pasisako už griežtesnį ir spartesnį pesticidų naudojimo mažinimą, šis sprendimas jau dabar sulaukia nemažai kritikos iš žemdirbių. 

Būtent taip nutiko, kai ES Aplinkos komitetas nubalsavo už nepalankias nuostatas žemės ūkio atžvilgiu. ES pareigūnų teigimu, mažinant augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimą siekiama pagerinti aplinką ir ES gyventojų sveikatą, tačiau žemės ūkio sektoriaus atstovai įžvelgia grėsmę būtent žemės ūkiui 

EP Aplinkos komiteto nariai balsavo už reglamentą dėl tausaus AAP naudojimo. Už tai balsavo 47, prieš - 37, susilaikė 2 parlamentarai. Įgyvendinus šio balsavimo sprendimą, bus perpus sumažintas pesticidų naudojimas. 

Europos Parlamento narių teigimu, bendrija privalo bent 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir dėl jų naudojimo kylančią riziką. 

Jų nuomone, vadinamųjų pavojingesnių produktų naudojimas turi būti sumažintas 65 %, palyginti su 2013-2017 m. vidurkiu. 

Svarbu tai, kad po šio balsavimo, kiekviena valstybė narė priims nacionalinius tikslus ir strategijas, grindžiamas metinio medžiagų pardavimo rezultatais, rizikos lygiu ir žemės ūkio paskirties plotų dydžiu. Tuomet Europos Komisija spręs, ar reikia peržiūrėti nacionalinius tikslus, kad būtų pasiekti ES 2030 m. tikslai.

Kaip teigiama, valstybės narės turės priimti konkrečius teisės aktus dėl mažiausiai penkių kultūrų, kurioms cheminių pesticidų naudojimo mažinimas turėtų didžiausią poveikį.

Kitaip tariant, viskas dabar priklauso nuo pačių valstybių narių, kokį planą jos padės ant Europos Komisijos narių stalo. Nesunku nuspėti, kad Lietuva, turinti žemės ūkio ministrą, pasisakantį už maksimalią naudą pirmiausiai aplinkosaugai, o ne žemės ūkiui, veikiausiai žvelgs per griežčiausią pesticidų naudojimo prizmę.