Šiemet – svarbi sukaktis mūsų šaliai ir mūsų kaimyninėms šalims. Gegužės 1 d. bus 20 metų, kai esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Šia proga kovo 14 d. Olštyne, Lenkijoje Varmijos – Mozūrų vaivadijos Žemės ūkio rūmai organizavo konferenciją, kurioje aptarta kaip ūkininkams sekėsi įsilieti į ES, daug diskutuota apie Bendrąją žemės ūkio politiką ir ateities perspektyvą žemės ūkio sektoriui sektoriui.

Būtina ilgalaikė strategija

Konferencijoje dalyvavęs LR ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pripažino, kad ES tiek Lietuvos, tiek Lenkijos žemės ūkiui davė labai daug. Nors su parama ūkininkus lydi nemažai įsipareigojimų, tačiau papildomas finansavimas, investicijos buvo ir išlieka svarbia varomąją jėga žemės ūkiui. „Sunku pasakyti, kaip ūkininkautume dabar jei nebūtume prieš dvidešimtmetį įstoję į ES. Ko gero, galime pasižiūrėti į kitas Europos šalis, kurios nėra ES narės ir niekada nebuvo. Ten galime rasti atsakymą kaip ūkininkautume šiandieną. Žinoma, progresą būtume taip pat pasiekę, bet ES jį pagreitino“, – neabejoja ŽŪR pirmininkas.

Konferencijoje nemažai diskutuota apie padarytą pažangą per pastaruosius metus. Dr. A. Svitojus pastebėjo, kad Varmijos – Mozūrų vaivadijoje ūkininkaujančiųjų skaičius per visą laiką, nuo pat įstojimo į ES, nepakito. Šioje vaivadijoje žemę dirbo ir tebedirba maždaug 41 tūkst. ūkininkų. Tuo tarpu Lietuvoje, kiek liūdnesnė situacija. Ūkininkų skaičius sumažėjo 58 proc. „ES mums padėjo, gavome daug finansavimo, bet nacionalinė politika nuėjo ne visai tinkamu keliu. Deja, reikia pripažinti, kad ir šiandieną mes neturime ilgalaikės žemės ūkio politikos strategijos, kuri brėžtų aiškią viziją kaip turime atrodyti po dešimt metų. Kiekvienas atėjęs naujas ministras su komanda rašo naują strategiją ar kokios nors spalvos knygą. O turėtų būti patvirtinta ir su specialistais, ekspertais bei mokslininkais drauge parengta ilgalaikė strategija apie tai, kaip turi atrodyti mūsų kaimas ir žemės ūkis bent 10-ties metų laikotarpiui bei numatytos priemonės kaip tai pasiekti“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas.

Susirūpino dėl Lietuvos pieno sektoriaus

Konferencijoje taip pat vyko ekspertų diskusija, kurioje nemažai diskutuota ir apie gyvulininkystės sektorių Lenkijoje. Šioje diskusijoje, drauge su už ES žemės ūkio politiką atsakingas eurokomisaras Janušas Wojcechowskiu, Lenkijos Valstybės turto ministerijos sekretoriumi Zbigniewu Ziejewski, Varmijos ir Mozūrų ŽŪR vadovu Romualdu Tanski ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos viceministru Egidijumi Giedraičiu, dalyvavęs dr. A. Svitojus atkreipė dėmesį, kad per pastarąjį dvidešimtmetį lenkai savo pieno sektorių sustiprino ir ūkininkai gamina beveik dvigubai daugiau pieno nei 2004 m. Pasak ŽŪR pirmininko, lenkai pasakojo, kad jie orientuojasi į stipriausias ES nares pieno sektoriuje, jie analizavo prancūzų, vokiečių, olandų praktiką ir geruosius pavyzdžius siekė perteikti savo ūkiuose, kooperatyvuose.

„Lenkai su nerimu žiūri į tai, kad lietuviai parduoda karves. Jie susirūpinę, kad pieninė gyvulininkystė pas mus menksta. Orientuodamiesi prie grūdų auginimo mes aliname dirvožemį. Tuo metu lenkai perka iš mūsų gyvulius, didina bandas, kelia jų produktyvumą“, – atkreipė dėmesį ŽŪR pirmininkas.

Panašios nuomonės laikėsi ir eurokomisaras J. Wojcechowskis. Pasak jo, Lietuva nuo seno garsėjo kaip pieno ūkių kraštas, kurioje buvo daug žalių juostų, daugiamečių ir sėtinių pievų. Jis taip pat pabrėžė, kad šiais metais mūsų ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės.

„Po ilgų diskusijų su Lietuvos žemės ūkio ministerija ir ūkininkų atstovais priėmėme sprendimą dėl daugiamečių pievų. Panašu, kad šis sprendimas žemdirbius tenkina. Lietuva turi ilgametę tradiciją gaminti pieną, tai labai svarbu ir regionų gyvybingumui. Kiek anksčiau buvome skyrę paramą nuo pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams, tačiau, savaime aišku, to nepakanka ir turime dirbti toliau, kad pieno gamyba Lietuvoje būtų stiprinama. Tai ateityje padėtų išlaikyti ir žaliąsias juostas, kurias Lietuva seniau puoselėjo“, – pabrėžė J. Wojcechowskis.

Turime ruoštis Ukrainos įstojimui į ES

Olštyne vykusioje konferencijoje buvo juntamos ir ūkininkų protesto nuotaikos. Salėje dalis žemdirbių vilkėjo ryškiaspalves liemenes siųsdami atvykusiems politikams signalą, kad jei nebus atsižvelgta į jų reikalavimus – protestai į gatves vėl gali sugrįžti. Daugiausia ūkininkai piktinosi dėl perteklinių administracinių reikalavimų, Žaliojo kurso ir į Lenkiją plūstančių pigių grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, kurie muša vietinės produkcijos kainą ir ūkininkams sunku išsilaikyti konkurencinėje kovoje. „Mes pavargome nuo mums nuolat keliamų reikalavimų, bet ES atidaro duris argentinietiškai ar braziliškai jautienai. Mūsų galvijų augintojai nusivylę“, – kalbėjo į konferenciją atvykę ūkininkai.

Nemažai kritikos strėlių skriejo ir dėl Lenkijoje liekančių grūdų iš Ukrainos. Tačiau susirinkusiems žemdirbiams jų tautietis komisaras J. Wojcechowskis priminė, kad kalti ne ukrainiečiai, o Rusijos sukeltas karas. „Ukrainos grūdai ėmė strigti Europoje tik tada, kai rusai ėmė blokuoti Juodosios jūros uostus ir grūdų nepavyko išplukdyti jūros keliu. Tai rusai sukėlė šią situaciją“, – pabrėžė eurokomisaras primindamas, kad ES su Ukraina pasirašė rinkų liberalizavimo sutartį dar 2014 m., kuri užtikrino tam tikrų produktų prekybos lengvatų režimą.

Su ūkininkais diskutavęs J. Wojcechowskis taip pat akcentavo, kad anksčiau ar vėliau Ukraina taps ES nare ir tai stipriai paveiks žemės ūkį. Anot jo, Ukrainoje veikia daug stambių žemės ūkio bendrovių, valdančių tūkstančius hektarų žemės, todėl viena svarbiausių ES užduočių – užtikrinti, kad tokios agroverslo milžinės būtų neįtrauktos į tiesioginių išmokų mokėjimo sistemą. Tai turėtų būti sutarta dar iki Ukrainai įstojant į ES.

ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus antrino eurokomisarui. Pasak jo, tiek lenkai, tiek ir lietuviai turi jau dabar daryti namų darbus ir ruoštis Ukrainos integracijai į vieningą ES rinką. Pasak jo, Lietuvos žemės ūkyje reikalingos permainos, nes su ukrainiečiais grūdininkystės sektoriuje konkuruoti bus labai sunku. „Mes turime stiprinti gyvulininkystės grandį ir grūdus perdirbti per gyvulius. Taip bus skatinamas didesnės pridėtinės vertės kūrimas žemės ūkyje“, – įsitikinęs dr. A. Svitojus.