Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) aktyviai remia ES šalis nares ir kandidates maisto saugos užtikrinimo srityje bei nuolat investuoja į veiklas, suteikdama galimybes Lietuvos organizacijoms, priklausančioms EFSA 36-ojo straipsnio tinklui, dalyvauti inovatyviuose moksliniuose tyrimuose, bendradarbiauti ir keistis patirtimis. Šių institucijų atstovai spalio 22 d. susitiko Vilniuje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei EFSA kontaktinio asmens Lietuvoje organizuotame renginyje, kuriame dalijosi savo žiniomis, aptarė naujausius tyrimų rezultatus ir pristatė iniciatyvas, skirtas užtikrinti aukštus maisto saugos standartus visoje ES. 

,,Skirtingų mokslo, tyrimų ir rizikos vertinimo sričių ekspertų darbas ir nuolatinis bendradarbiavimas ne tik suteikia išskirtinę galimybę atlikti be galo svarbius ir reikalingus tyrimus visuomenės, gyvūnų ir maisto saugos stiprinimui, tačiau kartu tai ir jų pačių kompetencijų stiprinimo kelias, kuris būtinas ieškant vis naujų ir pažangių sprendimų tarptautiniu lygmeniu. Kviečiu ir toliau aktyviai naudotis šiomis galimybėmis bei stiprinti tarpusavio ryšį, nes tikrai galime ir turime pasisemti patirties vieni iš kitų. Taip pat labai svarbu gebėti perteikti naujausias mokslines žinias visuomenei lengvai suprantama kalba, paruošiant tam tikras gaires ar įvairių mokymų forma. Čia glaudus ryšys tarp mokslininkų ir komunikacijos specialistų, jų bendra veikla yra ypač reikšminga, todėl visuomet stengiamės skatinti ir plėtoti šią partnerystę“, – sveikindama susitikimo dalyvius kalbėjo VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė.  

Direktorės pavaduotoja bei EFSA Patariamojo forumo narė Jurgita Bakasėnienė apžvelgė veiklos aktualijas, akcentuodama nuolatinį EFSA veiklos skaidrumo didinimą, ypač vertinant šalių paraiškas dėl projektų finansavimo. 

EFSA kontaktinių asmenų tinklo koordinatorė Elina Ciekure (EFSA centrinė būstinė, Parma, Italija), plačiau apžvelgdama EFSA veiklas, tikslus ir kontaktinių asmenų tinklo veiklą, pasidalino esminiais kriterijais, kurie būtini norint dalyvauti specializuotose EFSA veiklose. Pateikti sėkmingų projektų pavyzdžiai padrąsino įsitraukti ir Lietuvos organizacijas. Latvijos BIOR (Valstybinio maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos tyrimų) instituto mokslininkė ir kaimyninės šalies EFSA kontaktinis asmuo Inese Siksna dalinosi savo darbo institute patirtimi, papasakojo apie vykdomus mitybos studijų projektus, tarp jų ir apie tyrimą, nagrinėjantį, ar vartotojai tinkamai naudoja maisto papildus. Rezultatus kiek plačiau ketinama viešai plačiajai visuomenei pristatyti jau kitąmet. 

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Mačiulskis susitikimo metu pristatė šiuo laikotarpiu itin aktualią laukinių paukščių ligų stebėsenos sistemą, skirtą aptikti paukščių gripo virusą ypač ankstyvoje stadijoje ir taip apsisaugoti nuo didesnių ligos protrūkių. Pabrėždamas žinių apie riziką būtinybę, specialistas taip pat apžvelgė naują EFSA specializuotą veiklą, kuri bus vykdoma nuo 2025 metų. Joje dalyvaus ir Lietuva: tai botulino neurotoksiną gaminančių bakterijų paplitimo Europoje tyrimas. 

Kauno technologijos universiteto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė kalbėjo apie naujausius tyrimus, susijusius su įvairiais maisto produktais, kurie patvirtinti kaip naujas maistas, pvz., kai kurie vabzdžiai; ir aptarė jų galimą teigiamą bei neigiamą poveikį visuomenės sveikatai bei pasidalino informacija apie inovatyvių technologijų taikymą mikotoksinams iš maisto pašalinti.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos docentas dr. Aleksandr Novoslavskij atkreipė dėmesį į didėjantį atsparumo antimikrobinėms medžiagoms lygį, akcentuodamas, kad būtina nedelsiant imtis aktyvių prevencinių priemonių, siekiant suvaldyti kylančias grėsmes.  

Tyrimų rezultatus apie maisto ir maisto medžiagų suvartojimą pateikė Higienos instituto vyriausioji specialistė Gabija Bulotaitė. Apklausų būdu surinkti duomenys atskleidė, kiek ir kokių produktų suaugusieji daugiausia suvartoja per dieną. Iš šių duomenų apskaičiuota, kad vis didėja iš riebalų gaunama energinė vertė, t. y. Lietuvoje suvartojama per daug riebalų, o tai nesutampa su mitybos specialistų rekomendacijomis dėl sveikatai palankios mitybos. Specialistė pažymėjo, kad ypač daug suvartojama mėsos ir riebių pieno produktų, tai yra rimtas signalas sveikatos priežiūros specialistams. 

Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė pristatė EFSA kampaniją #PlantHealth4Life, skatinančią visuomenę atkreipti dėmesį į augalų sveikatą, nuo kurios priklauso ir žmogaus bei gyvūnų sveikata. One Health – vienos sveikatos – principą pabrėžia visos ES agentūros.  

Tyrimus apie Lietuvoje auginamas bulvių, burokėlių veisles apžvelgė VDU Žemės ūkio akademijos docentė dr. Jurgita Kulaitienė, atskleisdama, kad mažiausiai nitratų kaupiasi ekologiškai auginamų bulvių stiebagumbiuose, o burokėlių luobelė maistine verte pranoksta minkštimą, nes joje kur kas daugiau mikroelementų. 

VMVT komunikacijos specialistė Greta Gudaitytė pasidalino patirtimi dalyvaujant EFSA koordinuotosios komunikacijos veikloje ir įspūdžiais iš mokymų Olandijoje, pateikdama įdomių įžvalgų apie rizikos komunikaciją. 

Antroji renginio dalis buvo skirta EFSA 36-tojo straipsnio organizacijų teminėms diskusijoms, kurios vyko mažose grupelėse. Netrūko aktyvių pokalbių tarp skirtingų institucijų atstovų, kurie išsakė lūkesčius aktyviai bendradarbiauti ir dalintis gerąja praktika rizikos vertinimo srityje. Dalyviai pasakojo, kokie veiksniai juos motyvuoja bendradarbiauti tarpusavyje ir su EFSA, bei kas gali apsunkinti jų įsitraukimą. EFSA kontaktinis asmuo Agnė Vilkoicaitė užtikrino, jog bus atsižvelgiama į išsakytus pastebėjimus ir pasiūlymus, kad Lietuvos kompetentingų organizacijų tinklas veiktų kuo sklandžiau. 

Apibendrindama susitikimą, VMVT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Čiuberkytė pabrėžė, kad glaudus tęstinis bendradarbiavimas tarp mokslininkų, institucijų ir visuomenės yra esminis, siekiant užtikrinti aukštą maisto kokybę ir saugą Lietuvoje bei visoje Europoje.