Pasėlių deklaravimas: kas pradžiugino ir kokią įgijome patirtį (VIDEO)

Pasėlių deklaravimas šiemet nebuvo įprastinis, nes ūkininkams teko deklaruoti nemažai naujovių, susijusių su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu. Kokias gavome pamokas ir kokios bus tiesioginės išmokos, apie visa tai ir kalbamės šiame vaizdo interviu su žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu.

Kaip įvertintumėte pasėlių deklaravimą, kuris baigėsi birželio 30 dieną? Kas per šį procesą įsiminė, kokias pamatėte bėdas, o gal kažkuo norite pasidžiaugti?

Deklaravimui pradėjome ruoštis nuo ankstyvo rudens ir per tą laiką pasikeitė arti 90 proc. Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) dalykų. Labai daug bendradarbiavome su Žemės ūkio duomenų centru, Nacionaline mokėjimo agentūra. Nuo spalio mėnesio važiavome į regionus, kur pristatinėjome Strateginį planą ir ilgainiui tie susitikimai pereidavo į pokalbius apie pasėlių deklaravimą, ekologines sistemas.

Tie susitikimai buvo labai naudingi todėl, kad matėsi, kur reikėtų padirbėti ir kokia kryptimi. Per šiuos susitikimus pastabos pasiekdavo darbo grupę, o iš jos pasiūlymai nuguldavo deklaravimo taisyklėse.

Su laukų įbraižymu problemų nekilo. Tik išimtiniais atvejais, kai reikėdavo atnaujinti sistemą, ji laikinai neveikdavo 1-2 valandas. Kadangi pradžioje buvo pakeitimų, ypač susijusių su kraštovaizdžio elementais, ūkininkams netaikėme drausminės 1 proc. nuoskaitos, todėl deklaravimas ir baigėsi, galima sakyti, birželio 30 dieną.

Ūkininkams, manau, daug padėjo nuotolinės konsultacijos ketvirtadieniais, kurias rengėme iš Žemės ūkio ministerijos. Tad bendrai vertinant, nebuvo didelių bėdų. Stebėjome intensyvumą, tai yra, kiek pateikta paraiškų ir kiek deklaruota plotų. Šis intensyvumas panašus į ankstesniuosius metus.

Kokie deklaravimo rezultatai?

Pasėlių ir žemės ūkio naudmenų plotas deklaruotas šiek tiek didesnis, nei pernai, ir siekia per 2,9 mln. hektarų. Pačių pareiškėjų šiek tiek sumažėjo (iki 116 tūkst. pareiškėjų), bet ši mažėjimo tendencija išlieka ne vienerius metus. Pernai šių pareiškėjų buvo 118 tūkst. arba 2 tūkst. mažiau.

Vidutinis deklaruotas plotas vienoje paraiškoje yra apie 24 ha, kai prieš kelis metus jis sudarydavo 15-17 ha. 

Kitaip tariant, ūkiai stambėja?

Labai svarbu, kad prekiniai ūkiai, jeigu vertintume bendrą pareiškėjų skaičių, sudaro maždaug 10 proc. Tai apytiksliai 10-11 tūkst. visų pareiškėjų. 

Tai yra mes turime 11-15 tūkst. ūkininkų, kurie gyvena iš žemės ūkio?

Taip. O visiems kitiems ūkininkavimas yra gal hobis, dalis, kaip įvardijama užsienyje, yra nepilnos darbo dienos ūkininkai. Čia yra ir vadinamieji sofos ūkininkai, ir taip pat tie žmonės, kurie nuomoja ūkininkams žemę, leidžia ją dirbti, bet nori patys deklaruoti.

Daug diskusijų sukėlė vadinamosios ekologinės sistemos. Kad jų esą yra per daug, jei palygintume su kitomis Europos Sąjungos šalimis, kur, skirtingai nuo Lietuvos su 16 ekologinių sistemų, daugelyje valstybių patvirtintos 1-2, neretai 4 ekologinės sistemos. Kaip jums atrodo, ar 16 ekologinių sistemų nėra per daug?

Ekologinės sistemose dalyvauti neprivaloma. Tai galimybės kiekvienam ūkininkui pasirinkti, tai papildomos išmokos už aukštesnių reikalavimų įgyvendinimą. Dažnai pateikiu tokį pavyzdį, kad sovietmečiu majonezo arba būdavo, arba ne, o dabar mes galime pasirinkti iš 10-15 rūšių. Pagal kiekvieno skonį! Tad mano nuomone, tai yra gerai. 

Situaciją palyginti valstybėse yra sudėtinga, nes ekologinės sistemos jose irgi labai skiriasi. Pavyzdžiui, pas mus ir kitur yra kompleksinė ekologinė sistema, bet ji pas mus ir kitoje šalyje gali labai skirtis dėl skirtingų reikalavimų.

Ūkininkai kelia daug klausimų, kodėl valstybė nepadarė taip, kad ūkininkai tiesiog gautų didesnę bazinę tiesioginę išmoką.

Vadovaujantis deklaravimo duomenimis jau aišku, kad bazinė išmoka sudarys 77 eurus. Tada turime perskirstymo išmoką už pirmuosius hektarus. O toliau 25 proc. viso voko privalome skirti ekologinėms sistemoms. Mes negalime jų kitaip panaudoti, kaip tik ekologinėms sistemoms. Galime tik pasidžiaugti, kad ūkininkai paprašė daugiau pinigų, nei ekologinėms sistemoms skirta lėšų – 31 proc. Tad jei padalintume pirmojo ramsčio pinigus iš deklaruotų hektarų ir pridėtume ekologinėms sistemoms skirtas lėšas, išmoka sudarytų apie 200 Eur/ha. Tačiau jei kalbėtume apie smulkius ūkininkus, kuriems priklausys bazinė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus, jie gaus apie 160 Eur/ha. Didesni, gamybiniai ūkiai, kurie pasirinko ir ekologines sistemas, arba ūkiai, turintys pelkių, šlapynių ir pasirinko negamybines ekologines sistemas, jie visi gaus didesnes tiesiogines išmokas.

Gal galite įvardinti, kokios ekologinės sistemos buvo populiariausios, o į kurias gavote mažiausiai paraiškų?

Populiariausia ekologinė sistema buvo kompleksinė ekologinė sistema ir jos veiklos ariamoje žemėje: neariminė veikla, augalų kaita ir tarpiniai augalai. Tačiau mus šiek tiek nuvylė, kad kompleksinėje ekologinėje sistemoje tik 7 proc. iš suplanuotų plotų bus kraštovaizdžio elementai, nes ūkininkai mieliau rinkosi alternatyvą – žaliąjį pūdymą. Ir mums reikės kažką daryti, kad paskatintume žmones rinktis labiau kraštovaizdžio elementus, o ne žaliąjį pūdymą. Juk jis bus tuose plotuose, kur galėtų būti auginami javai, daržovės ar kitos kultūros. Siekiame, kad kraštovaizdžio elementai būtų labiau patrauklesni.

Tarp populiaresnių ekologinių sistemų yra ir ekstensyvus gyvulių ganymas, nes šiai ekologinei sistemai paprašyta du kartus daugiau pinigų.

Tarp mažiau populiarių yra šlapynės, durpžemių keitimas pievomis ir pan. Beje, o štai daugiamečių augalų juostos tarp ūkininkų yra populiarios. 

Kaip taip atsitinka, kad mes žemės ūkio paskirties žemę atiduodame aplinkosaugos elementams, bet tik ne žemės ūkiui? Juk žemės ūkio paskirties žemė tam ir yra, kad joje augintume, dirbtume, ganytume.

Nereikia pamiršti ES Žaliojo kurso. Europoje vyko diskusijos, kiek reikėtų skirti žemės gamtos atkūrimui. Ir net politikai čia yra susiskaldę. Iš pradžių siūlyta, kad gamtai reikėtų skirti 20-30 proc. įvairios paskirties žemės, tačiau dešiniosios partijos siūlė skirti tik 10 proc. Gerosios agrarinės aplinkosauginės būklės (GAAB) 8-asis reikalavimas įpareigoja ūkininkus skirti 4 proc. savo žemės kraštovaizdžio elementams. Tai žemė, kurioje nepatogu, sunku dirbti, todėl yra alternatyvos – šioje žemėje galima turėti arba kraštovaizdžio elementus, arba žaliąjį pūdymą. 

Visą pokalbį žiūrėkite šiame vaizdo interviu

Šis interviu parengtas bendradarbiaujant su LR Žemės ūkio ministerija

a

Video