Rugsėjo 20–22 d. Slovakijoje, Modroje, susitiko po „geležine uždanga“ buvusių 12 valstybių atstovai bendrame projekte „Taikos duona“. Susitikime dalyvavusių žemės ūkio ministrų, nevyriausybininkų, ūkininkų dėmesio centre vis didesnį aktualumą įgaunanti problema – kartų kaita Europos kaimuose.  

Viso Senojo žemyno problema

„Taikos duona“ – jau devintą kartą vykstanti iniciatyva, kurios metu aptariamos ne tik žemės ūkio aktualijos, bet skiriamas didelis dėmesys valstybės institucijų – ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimui. Šį kartą prie 12 valstybių: Bulgarijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Kroatijos prisijungė dar dvi šalys – Suomija ir Ukraina. Kasmet vienoje aukščiau minėtų valstybių organizuojamas susitikimas, kuriame vyksta ne tik forumas „Taika ir žemės ūkis“, bet ir „Taikos duonos“ kepimas iš specialiai šiai progai užaugintų grūdų. Projekto tikslas –  parodyti, jog taikos išsaugojimas pasaulyje yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra.

Renginyje lankęsis Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad susitikime didelis dėmesys buvo skirtas efektyvesnei kartų kaitai kaime, kviesti pasisakyti visų šalių jaunųjų ūkininkų atstovai. „Šis renginys – diskusijų forumas. Kiekviena šalis gali pristatyti save, išgirdome, kad kitų valstybių ūkininkai gyvena panašiais rūpesčiais kaip ir mes. Praktiškai visų šalių ūkininkai pasakė tą patį – žemdirbiai sensta, o ūkių perėmimas tampa vis didesne problema. Žiūrint ES ūkininkų amžiaus vidurkį, tenka konstatuoti, kad daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 50 metų. Jaunieji ūkininkai kalbėjo kaip būtų galima efektyviai paskirstyti Kaimo plėtrai numatytas lėšas, kaip dėlioti prioritetus, kad į agroverslą ateitų daugiau jaunų žmonių. Svarbu tai, kad jauniesiems ūkininkams būtų sudarytos sąlygos įsigyti ar bent išsinuomoti žemę, nes pradedantiesiems nuo nulio tai labai svarbu“, – įsitikinęs A. Baravykas.

Jaunieji ūkininkai įneštų daugiau inovacijų

Renginyje dalyvavęs ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Vytenis Grigas pabrėžė, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES yra ta pati problema – kaimuose trūksta jaunimo, ūkininkauti jauni žmonės nebesiryžta taip kaip anksčiau. Taip yra dėl paprastos priežasties – žemės ūkis labai sunkus darbas ir pamačius savo akimis, kiek reikia skirti laiko ir pastangų, jaunuoliai renkasi kitokį, lengvesnį pragyvenimo būdą. „Dėl to svarbu kalbėti kaip technologijos gali palengvinti mūsų darbą, padaryti žemės ūkį patrauklų ateinančiomis kartoms. Taip pat renginyje daug diskutavome apie Žaliąjį kursą ir kaip taikant įvairias inovacijas, ūkio skaitmenizavimą galime sau pasilengvinti darbą. Trečia problema, kurią aptarėme su ūkininkaujančiais kolegomis yra finansavimas. Ne tik mūsų, bet ir kitų šalių už žemės ūkį atsakingos ministerijos negali skirti tiek pinigų, kiek reikėtų jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir jų palaikymui“, – įspūdžiais po renginio dalijosi V. Grigas, kuris jau treti metai netoli Vilniaus bando įkurti savo vaismedžių ūkį. 8 ha sklype jis augina kriaušes, trešnes, riešutmedžius. Tiesa, kol kas ūkis yra tik papildomas užsiėmimas, o pagrindinis pragyvenimo šaltinis – darbas su žmogiškaisiais ištekliais.

Jaunieji vyndariai ruošiami dar mokykloje

14 šalių delegacijoms buvo pristatyta ir Slovakijos profesinės žemės ūkio mokyklos patirtis, kur dar nuo mokyklinio suolo rengiami vyndarystės specialistai. Slovakai vyną gamina daugiausia pietinėje šalies dalyje, o pagamintus gėrimus daugiausia eksportuoja į kaimynines šalis. „Profesinėje mokykloje ruošiami vyndarystės specialistai, kurie nesunkiai randa darbo vietą kituose vynuogynuose arba mokomi patys kurti savo ūkius, auginti vynuoges ir ruošti produkciją rinkai“, – gyrė aplankytą mokyklą ir puikiai sustyguotą mokymo programą jaunasis ūkininkas iš Lietuvos V. Grigas.

A.Baravykas pridūrė, kad profesinėje mokykloje jaunuoliams suteikiamos ne tik praktinės vynuogių auginimo ir vyndarystės žinios, bet ir rinkodaros pradmenys, teisinės konsultacijos. „Labai svarbu, kad mokiniai ruošiami savo verslo kūrimo pradžiai, jiems suteikiamos teisinės ir marketingo žinios, nes neužtenka žinoti kaip auginti vynuoges ir gaminti vyną, reikia žinoti kaip steigti savo verslą, mokėti reklamuoti savo prekes. Į profesinę mokyklą atvyksta mokiniai iš atokių kaimų, neretai jų tėvai yra nepasiturintys, todėl jiems savarankiškai įsitvirtinti nėra lengva, todėl mokykla jiems kiek įmanoma stengiasi pakloti kuo stipresnį pamatą po kojomis“, – pabrėžė ŽŪR vicepirmininkas.

Bratislavoje – pieno produktų pardavimų automatai

ŽŪR vicepirmininkas Bratislavoje pastebėjo ūkininkų sėkmingai įgyvendintą projektą – ūkyje perdirbtų pieno gaminių pardavimo automatą. „Visi miestuose matome greitų užkandžių automatus, kai įmetus pinigus mes pasirenkame gėrimą ar užkandį. O štai Bratislavoje, strategiškai patogiose vietose, kur praeina daug žmonių, stovi pieno ūkio šeimininko iniciatyva pastatyti automatai, kur galima įsigyti pieno, sūrio, jogurto ir kitų gaminių. Tokiu būdu ūkininkas gali būti arčiau savo pirkėjų, jam nereikia pačiam stovėti ir prekiauti gaminiais, todėl taip taupo savo laiką, dirbti galima efektyviau“, – pasakojo A. Baravykas.