Lietuvos Žemės ūkio rūmų delegacija lankėsi Varmijos–Mozūrų vaivadijos žemės ūkio rūmų rengtoje konferencijoje, kurioje susitiko su Europos Komisijoje už žemės ūkį atsakingu komisaru Janušu Voicechovskiu. Susitikime su Lenkijos ir Lietuvos ūkininkais bei jų atstovais jis neslėpė, kad šiandieną kaip niekuomet anksčiau žemės ūkis susiduria su daug rizikų, sektoriuje yra daug nestabilumo. Jo manymu, viena iš priemonių, kuri padėtų valdyti padėtį – rizikos fondo steigimas. Komisaras konferencijoje taip pat pabrėžė, kad jau dabar turime ruoštis ir naujiems pokyčiams, kuriuos atneš Ukrainos įstojimas į ES.

Apie žemės ūkio politikos dabartį ir ateities perspektyvas, Olštyne, Lenkijoje, vykusioje konferencijoje su ūkininkais diskutavęs J. Voicechovskis pripažino, kad šiandieną iššūkių žemdirbiams netrūksta, tačiau ateityje jų ne tik nemažės, bet bus dar daugiau, todėl reikia galvoti apie priemones, kurios padėtų išlaikyti balansą rinkose. Jis akcentavo, kad žemės ūkio politikos formuotojai turi ir kitą svarbią užduotį – užtikrinti kartų kaitą kaime, daugiau remti jaunuosius ūkininkus.

„Jaunimui žemės ūkis tapo nepatrauklus dėl to, kad šiame versle yra labai daug rizikų. Pradedant nuo klimato kaitos ir baigiant nestabilia geopolitine padėtimi. Esu įsitikinęs, kad mes turėtume sukurti fondą, kuris padėtų valdyti šias ir kitas rizikas. Akivaizdu, kad šiandieną veikianti draudimo sistema nėra pakankama, kai kurie sektoriai net negali drausti tam tikrų rizikų, nes įmonės nesuinteresuotos – rizika per didelė ir per brangi. Be kita ko, norint, kad regionai būtų gyvybingi, jame kurtųsi jaunos šeimos, turime pritaikyti visą infrastruktūrą, regionai turi būti patrauklūs naujakuriams“, – kalbėjo J. Voicechovskis.

Kai kurių šalių ūkininkų protestuose, įskaitant ir Lenkiją, nemažai neigiamos retorikos sulaukia Ukraina ir jos ūkininkų užauginti grūdai, kurie lieka dalyje ES rinkų. Tačiau eurokomisaras ramino ūkininkus primindamas, kad dėmesys nukreipiamas ne ten kur turėtų. „Nuolat kartoju, kad ne Ukraina sukėlė karą, o Rusija. Ji yra tikroji žemės ūkio rinkų destabilizavimo priežastis. Taip pat noriu priminti, kad ES su Ukraina pasirašė rinkų liberalizavimo sutartį dar 2014 m., kuri užtikrino tam tikrų produktų prekybos lengvatų režimą“, – sakė J. Voicechovskis ir pridūrė, kad Ukraina iki plačiosios Rusijos invazijos eksportavo savo grūdus į Azijos, Afrikos rinkas, tačiau okupantams užblokavus Juodosios jūros uostus, grūdai ėmė keliauti per Europą.

2022 m. duomenimis, Ukraina į ES daugiausia eksportavo grūdų (16,5 proc. viso eksporto), aliejines sėklas (11,7 proc.), gyvulinius arba augalinius riebalus ir aliejus (10,7 proc.), geležį ir plieną (9,3 proc.). Tais pačiais metais Ukraina aplenkė JAV ir tapo trečiu pagal dydį ES žemės ūkio maisto produktų importo šaltiniu. Jo teigimu, ES ūkininkai privalo jau dabar atlikti namų darbus ir ruoštis Ukrainos įstojimui į Bendriją. J. Wojcechowskis pabrėžė, kad Ukrainoje veikia daug stambaus kapitalo įmonių, valdančių didelius žemės plotus. Jau dabar turime derėtis, kad Ukrainai įstojus į ES, stambaus kapitalo ūkiai nebūtų įtraukti į tiesioginių išmokų mokėjimo sistemą. Kitu atveju, tai būtų labai nesąžininga kitų šalių narių ūkininkų atžvilgiu, mažesni ūkiai taptų visiškai nekonkurencingi.

„Ukraina yra labai stipri grūdų ir aliejinių augalų augintoja, ji sudarys rimtą konkurenciją mūsų augalininkams. Tačiau Ukraina neturi tokio stipraus gyvulininkystės sektoriaus kaip ES, todėl šioje vietoje ES ūkininkai turi pranašumą, kurį galėtų išnaudoti“, – svarstė J. Voicechovskis.

Jis taip pat ragino Lietuvos agropolitikos formuotojus daugiau dėmesio skirti gyvulininkystės skatinimui šalyje, stiprinti pieno gamybos grandį. „Lietuva turi ilgametę tradiciją gaminti pieną, tai labai svarbu ir regionų gyvybingumui. Kiek anksčiau buvome skyrę paramą nuo pieno krizės nukentėjusiems ūkininkams, tačiau, savaime aišku, to nepakanka ir turime dirbti toliau, kad pieno gamyba Lietuvoje būtų stiprinama. Tai ateityje padėtų išlaikyti ir žaliąsias juostas, kurias Lietuva nuo seno puoselėjo, bet dabar susiduria su daugiamečių pievų atstatymo problemomis“, – pabrėžė J. Voicechovskis.

Konferencijoje diskusija pasisuko ir apie rusiškos žemės ūkio produkciją, kuri toliau skinasi kelią į ES. Ūkininkai domėjosi ar ES galėtų uždrausti rusiškų žemės ūkio produktų importą. Komisaras tikino, kad tai svarstytina, tačiau pripažino, kad tai jautrus klausimas ir vargu ar jis sulauktų politinio palaikymo dėl kelių priežasčių. Pirma, ES būtų apkaltina kaip organizacija, atsakinga už maisto grandinių sutrikdymą ir galimą bado sukėlimą trečiojo pasaulio šalyse ir antra – ES tai ekonomiškai nenaudinga.

„ES į Rusiją eksportuoja nemažai gaminių tokių kaip šokoladas ir kitų. ES eksportas į Rusiją yra keturis kartus didesnis nei importas į ES iš Rusijos. Prieš priimdami konkrečius sprendimus, turime pagalvoti apie ekonomines pasekmes, kurias pajaustų mūsų ūkininkai. Jei rusai mums įvestų analogiškas sankcijas, kai kurie agrosektoriai susidurtų su nemenkais sunkumais“, – neslėpė J. Voicechovskis.