Lietuva pritarė ES–Mercosur sutarčiai. Kas bus toliau ir ką tai reiškia žemės ūkiui?

Europos Sąjungos valstybės narės penktadienį palaikė prekybos susitarimą su Pietų Amerikos šalių bloku „Mercosur“. Taip buvo žengtas žingsnis istorijoje didžiausio laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir trečiųjų šalių link. Po daugiau kaip 25 metų derinimų ir politinių diskusijų, ES Taryboje surengtas balsavimas parodė, kad kvalifikuota dauguma valstybių narių palaikė šį susitarimą, kuris numato platesnę prekių rinkų integraciją tarp Europos Sąjungos ir Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus bei Urugvajaus.

Balsavimo rezultatai atskleidė aiškią padalijimo liniją tarp ES narių: prieš susitarimą balsavo Prancūzija, Lenkija, Vengrija, Airija ir Austrija, tuo metu Belgija susilaikė, o likusios 22 valstybės narės, įskaitant Lietuvą, palaikė susitarimą. Šis palaikymas užtikrino kvalifikuotą daugumą, kurios reikia, kad susitarimas būtų oficialiai sudarytas ir pasiektas preliminarus politinis sutarimas dėl jo pasirašymo.

Šis sprendimas – istorinis ir geopolitinis žingsnis: numatoma, kad sukurta laisvosios prekybos erdvė apims daugiau nei 780 milijonų vartotojų, o ES ir MERCOSUR prekybos apimtys gali reikšmingai išaugti – ES eksportas į Pietų Ameriką siekia dešimtis milijardų eurų ir yra svarbus regionų ekonominei partnerystei.

Vis dėlto sutartis nebuvo priimta be didelių diskusijų ir politinių įtampos požymių. Prancūzijoje ir kitose šalyse protestai prieš susitarimą tapo masiniai: ūkininkai blokavo kelių eismą tokiose kaip Eifelio bokšto apylinkės ir Triumfo arkos Paryžiuje, protestuojant prieš galimą žemės ūkio produktų importo antplūdį, kuris jiems kelia grėsmę.

Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macronas paskelbė, kad šalis balsuos prieš susitarimą. Vengrija taip pat pareiškė oficialią opoziciją, argumentuodama, kad prekybos sutartis gali pakenkti vietos ūkininkams, leidžiant pigesnėms Pietų Amerikos žemės ūkio prekėms užpildyti Europos rinką. Airijos ūkininkai itin nerimauja dėl galimo žemesnės kokybės hormonų turinčio Brazilijos jautienos ir kitų produktų įsiskverbimo į ES rinką.

Savo ruožtu Lietuvos poziciją kiek anksčiau „Agrobitei“ išdėstė LR Užsienio reikalų ministerija, pareiškusi, kad dėl sutarties „iš esmės yra pritarta“, o tam palankią pažymą Europos reikalų komitetui pateikė ir dabartinis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.  

Nepaisant to, daugelis ES valstybių, tarp jų Vokietija, Ispanija ir Italija, aiškiai pabrėžė susitarimo naudą atveriant naujas eksporto galimybes Europos gamintojams ir mažinant ES priklausomybę nuo vienų rinkų, pavyzdžiui, Kinijos ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Remiantis verslo ir prekybos analitikų skaičiavimais, pašalinus didžiąją dalį muitų, europietiškų prekių eksportas į MERCOSUR regioną gali padidėti keliomis dešimtimis milijardų eurų per metus, atšaukiant iki 93 % tarifų tam tikroms prekėms.

Svarbu paminėti, kad šis susitarimas neįsigalioja automatiškai: jis turės būti ratifikuotas Europos Parlamente, kuriame jau pasirodė planų protestuoti prieš susitarimą ir turėtų vykti papildomos diskusijos ar net teisiniais ginčai, vilkinantys galutinį įgyvendinimą. Tačiau pasiektas balsavimo rezultatas ES šalių lygiu ženklina rimtą politinį mandatą eiti toliau ir suteikia pagrindą planuojamoms pasirašymo ceremonijoms.

Apibendrinant, ES balsavimas dėl MERCOSUR prekybos susitarimo atspindi gilias politines, ekonomines ir socialines diskusijas tarp Europos Sąjungos narių. Tai yra reikšmingas žingsnis globalios prekybos liberalizavimo link, bet kartu kelia iššūkių Europos žemės ūkio sektoriui, verslo konkurencijai ir vidaus politikos pusiausvyrai, kurių poveikis dar bus analizuojamas ir diskutuojamas tiek ES institucijose, tiek nacionaliniuose parlamentuose bei visuomenėje.