Nuo mėšlo prie RENURE trąšų: neišvengiami pokyčiai

Europos Komisija priėmė naują direktyvą, kuri atveria kelią inovatyvioms RENURE trąšoms. Šis sprendimas leis ūkininkams efektyviau panaudoti gyvulių mėšlą, jį perdirbant į itin gryną, mineralinėms trąšoms prilygstantį produktą. Nors Lietuva dar tik ruošiasi šioms technologinėms investicijoms, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau pradeda teisinį pasirengimą, kad būtų sudarytos sąlygos tvaresniam ir modernesniam tręšimui.

RENURE(ang. REcovered Nitrogen from manURE) yra mineralinės azoto trąšos, sudėtingu technologiniu būdu pagamintos iš mėšlo. Šiam specifiniam produktui taikomi itin griežti gamybos, cheminės sudėties, kokybės standartai ir mikrobiologinės saugos kontrolė.

Direktyvos įgyvendinimui pasiruošti – dveji metai

Kovo mėnesį įsigaliojusioje naujoje Europos Komisijos Nitratų direktyvoje (ES) 2026/288, kuria dėl tam tikrų tręšiamųjų medžiagų iš gyvulių mėšlo naudojimo iš dalies pakeista Tarybos direktyva 91/676/EEB, RENURE trąšoms numatyta išimtis. Šios direktyvos įgyvendinimui būtini nacionaliniai teisės aktai valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, turės įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d.

Šiuo metu taikoma 170 kg/ha azoto riba yra standartinė Nitratų direktyvos nuostata, skirta apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ant laukų iškratant mėšlą ar išpilant srutas. Jei reikia, papildomus 80 kg kg/ha azoto galima naudoti tik tuomet, jei mėšlas yra perdirbtas į RENURE trąšą – šis azotas jau paruoštas taip, kad veiktų kaip mineralinė trąša, o ne kaip įprastas mėšlas.

Taigi, įsigaliojus naujajai direktyvai, ūkininkai laukus galės papildomai tręšti RENURE trąšomis.

Griežtas aplinkosaugos saugiklis

Tačiau žingsnis link didesnių tręšimo normų bus derinamas su griežtu aplinkosauginiu saugikliu. Kadangi RENURE trąšos pasižymi dideliu azoto aktyvumu, Europos Sąjunga įpareigoja valstybes nares taikyti vadinamąjį „vieneto lygiavertiškumo koeficientą“. Paprastai tariant, šios trąšos teisiškai prilygintos įprastoms cheminėms trąšoms. Siekiant išvengti azoto išsiplovimo, Nitratų direktyva laukuose, kur naudojamos RENURE trąšos, reikalauja kiek įmanoma išlaikyti gyvąją augalų dangą arba taikyti kitas lygiavertes priemones. Be to, norint suvaldyti nemalonius kvapus ir amoniako garavimą į atmosferą, ūkininkai privalo imtis griežtų atsargumo priemonių, t. y. trąšas turi įterpti tiesiai į dirvą arba, jas paskleidus paviršiuje, nedelsiant įterpti mechaniškai. Taip pat Lietuva ir kitos valstybės narės turės teikti informaciją Europos Komisijai apie pagamintų ir panaudotų RENURE  trąšų kiekius.

Kaip gaminamos RENURE trąšos

Gaminant RENURE trąšas, taikomi sudėtingi technologiniai procesai: pašalinamas amoniakas, gaminamos amonio druskos, atliekama atvirkštinė osmozė mineralinių koncentratų gamybai ir nusodinamos daug azoto turinčios fosfato druskos (struvitas) iš gyvulių mėšlo. Po šių procesų turi būti gaunamos nekintančios kokybės medžiagos, kurioms taikomi griežti kokybės standartai – jos turi atitikti saugias atitinkamų teršalų (vario, cinko) ir patogenų (mikroorganizmų ) ribines vertes.

Siekiant užtikrinti, kad gauta tręšiamoji medžiaga būtų saugi ir efektyvi, visose jos partijose kokybė privalo išlikti pastovi ir atitikti bent vieną iš dviejų kriterijų – mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne didesnis kaip 3. Taip pat šios medžiagos privalo atitikti saugias patogenų (mikroorganizmų) ribines vertes bei neviršyti nustatytų viršutinių sunkiųjų metalų ribų sausojoje medžiagoje: variui (Cu) – 300 mg/kg, o cinkui (Zn) – 800 mg/kg.

Norint, jog medžiagų kiekis visą laiką atitiktų RENURE trąšoms nustatytus kriterijus, reikalavimai keliami ir RENURE trąšų gamybos įrenginiams bei gaminio informacinėms etiketėms.

Ateities perspektyvos

Šiuo metu nei Lietuvoje, nei kaimyninėse Latvijoje ar Estijoje nėra pramoninių pajėgumų, leidžiančių gaminti RENURE trąšas, nes tai brangus produktas, reikalaujantis didelių investicijų į gamybos infrastruktūrą. Vis dėlto, vystantis technologijoms ir griežtėjant reikalavimams dėl vandenų apsaugos, ateityje Europos Sąjungoje gali būti leidžiama naudoti tik pagal RENURE technologiją perdirbtą mėšlą. O tai reikštų esminį pokytį ūkininkavimo praktikoje – faktiškai tai verstų ūkius, norinčius išlaikyti dabartinius gamybos mastus bei tręšimo galimybes, investuoti į RENURE gamybos sprendimus.

Nors šiuo metu Lietuvoje realių gamybos pajėgumų nėra, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos svarsto sudaryti teisines prielaidas atsirasti RENURE gamybai ir perkelti Nitratų direktyvos nuostatas iki ES numatytų terminų.