Valstybė perka žemę: kas slypi už naujosios tvarkos ir kodėl tai svarbu kiekvienam savininkui

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad nuo šiol valstybės institucijos ir savivaldybės, nusprendusios įsigyti privačius žemės sklypus savo funkcijoms vykdyti, visus prašymus privalo teikti tik elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Tokia tvarka skirta sutrumpinti procedūras, sumažinti klaidų tikimybę ir užtikrinti vieningą sprendimų priėmimo procesą visoje šalyje.

Po derybų su sklypo savininku institucija privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas pateikti sprendimą įsigyti sklypą kartu su visais dokumentais per ŽIS. Gavusi dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą, o teigiamo atsakymo atveju per tris darbo dienas kviečia savininką pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį.

Ši procedūra tampa ypač aktuali, nes valstybė pastaraisiais metais vis aktyviau formuoja strateginį žemės fondą. Lietuvoje bendras teritorijos plotas siekia apie 6,53 mln. hektarų, iš kurių daugiau kaip 3,9 mln. hektarų sudaro žemės ūkio naudmenos, o ariamos žemės plotas viršija 2,3 mln. hektarų. Tuo pat metu saugomos teritorijos jau užima daugiau kaip 18 proc. visos šalies teritorijos, o vien „Natura 2000“ tinklui priskiriama apie 13 proc. Lietuvos ploto. Tai rodo, kad žemės įsigijimas valstybės reikmėms tampa ne pavieniais atvejais, o sistemine politika, susijusia su infrastruktūros, aplinkosaugos ir viešųjų paslaugų plėtra.

Artimiausiu metu vienas didžiausių tokios paslaugos užsakovų bus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, pradėjusi projektą, kuriuo numatoma iš privačių savininkų išpirkti biologine įvairove turtingus miškus. Pirmuoju etapu planuojama įsigyti 266 hektarus miško ar žemės ūkio paskirties žemės su medynais, esančiais „Natura 2000“ teritorijose. Nors skaičius gali pasirodyti nedidelis, jis yra simbolinis, nes tokie projektai dažniausiai vykdomi etapais ir gali išaugti iki kelių tūkstančių hektarų per kelerius metus, kaip jau yra nutikę plečiant „Natura 2000“ tinklą, kurio plotas vienais metais buvo padidintas daugiau kaip 2 tūkst. hektarų.

Žemės įsigijimo politika glaudžiai siejasi ir su platesniais valstybės žemėtvarkos pokyčiais. Pavyzdžiui, nuo 2024 metų savivaldybėms perduodama beveik 110 tūkst. hektarų valstybės žemės, kuri nėra reikalinga valstybės funkcijoms vykdyti, o tai iš esmės keičia žemės valdymo struktūrą miestuose ir miesteliuose. Tokie pokyčiai rodo, kad valstybė vienu metu siekia dviejų tikslų: strategiškai svarbias teritorijas susigrąžinti į valstybės nuosavybę, o kitą dalį perduoti vietos savivaldai efektyvesniam naudojimui.

Svarbu ir tai, kad žemės struktūra Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius smarkiai keitėsi. Ūkių skaičius nuo 2003 iki 2020 metų sumažėjo daugiau kaip perpus, tačiau dirbamos žemės plotas išaugo, o stambūs ūkiai, sudarantys vos apie 4 proc. visų ūkių, valdo daugiau kaip pusę naudojamos žemės ūkio paskirties žemės. Tai reiškia, kad žemės koncentracija didėja, o valstybės intervencijos – tiek perkant, tiek perskirstant žemę – tampa svarbiu įrankiu reguliuojant rinką ir saugant viešąjį interesą.

Elektroninė prašymų teikimo tvarka per Žemės informacinę sistemą šioje situacijoje tampa ne tik techniniu, bet ir strateginiu sprendimu. Ji leidžia greičiau įgyvendinti valstybės projektus, sumažinti administracinę naštą institucijoms ir užtikrinti aiškesnį procesą žemės savininkams. Atsižvelgiant į augančius saugomų teritorijų plotus, infrastruktūros projektus ir žemės rinkos pokyčius, galima prognozuoti, kad valstybės žemės įsigijimo mastas artimiausiais metais tik didės, o elektroninės procedūros taps pagrindiniu šių sandorių kanalu.