Rekordinės 1329 Eur/ha išmokos ir baudos už tą patį reiškinį

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) įspėja apie didėjantį prieštaravimą tarp pagrindinių valstybės institucijų žemės ir paramos politikos srityse. Naujausi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimai dėl tiesioginių išmokų bei Nacionalinės žemės tarnybos 9NŽT) veiksmai, nukreipti prieš natūralius želdinius valstybinėje žemėje, kelia rimtą nerimą dėl žemės ūkio politikos nuoseklumo, teisingumo ir prognozuojamumo.

Ekologinis paradoksas: už krūmus mokama 1329 €/ha, o NŽT už tuos pačius krūmus baudžia

Žemės ūkio ministro įsakymas numato vieną didžiausių ekologinių išmokų visame strateginiame plane — 1329 €/ha už naujai sodinamus medėjančius kraštovaizdžio elementus. Tačiau tuo pačiu metu NŽT planuoja nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis tuose sklypuose, kuriuose aptinkami natūraliai atsirandantys krūmai ar pavieniai medžiai. Šie želdiniai traktuojami kaip „apleistos žemės“ požymiai, nors Europos Sąjungos politika juos pripažįsta kaip vertingą gamtinių buveinių atkūrimo ir kraštovaizdžio ekologinio stabilumo elementą.

Vaisių, uogų ir daržovių sektoriaus išmokos – išskaidytos, nelogiškos ir iškraipančios rinką

Pagal ministro įsakymą tarpusavyje susijusiems šviežių produktų sektoriams skiriami reikšmingai skirtingi tarifai:

• Vaisiai – 405 €/ha

• Daržovės – 312,02 €/ha

• Uogos ir riešutai – 293,15 €/ha

Šie tarifai tarpusavyje skiriasi net 30–38 %, nors visi trys sektoriai pasižymi labai panašiu darbo jėgos intensyvumu, sezoniškumo rizikomis ir investicijų poreikiais, nurodo LJŪJS "Šie disproporcingi tarifai neatitinka realių ekonominių sąnaudų, gamybos technologijų ar klimato rizikų, todėl tampa ne paramos priemone, o dirbtinės vidinės konkurencijos šaltiniu. Vietoje to, kad būtų skatinama bendra šviežių produktų sektoriaus plėtra, administraciniai skirtumai skatina ūkininkus rinktis sektorius ne pagal agronominį potencialą, o pagal deklaracinių išmokų logiką. Tokia praktika neatitinka ES siekio mažinti perteklinę sektorinę diferenciaciją ir užtikrinti vienodas sąlygas panašios struktūros ūkiams", – aiškina jaunųjų ūkininkų organizacija.

Jaunieji ūkininkai diskriminuojami pagal įsikūrimo metus

Parama jauniesiems ūkininkams šiuo metu skiriama pagal jų įsikūrimo metus: iki 2023 m. įsikūrusiems — 72,18 €/ha, o nuo 2023 m. — 117,88 €/ha. Tai esą sukuria nepagrįstą nelygybę tarp dviejų vienodai jaunų ir aktyviai ūkininkaujančių grupių.

Be kita ko, įsakymas priimtas 2025 m. gruodžio 1 d., nors darbai prasideda nuo pavasario ir avansai turėjo būti išmokėti iki lapkričio 30 d. Dėl šios priežasties ūkininkams buvo itin sudėtinga planuoti savo veiklą be laiku pateiktos informacijos apie tikruosius išmokų tarifus.

LJŪJS reikalauja suderinti „apleistos žemės“ kriterijus su ES gamtos atkūrimo ir ekologinių išmokų politika, subalansuoti paramą vaisių, uogų ir daržovių sektoriams pagal realias sąnaudas ir rizikas, užtikrinti vienodą jaunųjų ūkininkų paramą, nepriklausomai nuo įsikūrimo metų.

Be to, organizacija reikalauja pertvarkyti perskirstomąją paramą pagal realią ūkių struktūrą, o ne deklaracinę inžineriją ir priimti įsakymus bei tarifus laiku, kad ūkininkai turėtų stabilią ir prognozuojamą informacinę aplinką.

"Apibendrinant Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina valstybę atkurti logiką žemės ūkio politikoje ir užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkis turėtų aiškią, nuoseklią ir europinę kryptį, kuri leistų ūkininkams planuoti veiklą, investuoti ir užtikrinti šalies maisto saugumą", – rašoma LJŪJS pranešime.