Remiantis neseniai atliktais moksliniais tyrimais visame pasaulyje, daugelis jonvabalių rūšių yra ties išnykimo riba dėl dirbtinio apšvietimo naktimis, pesticidų ir natūralių buveinių praradimo. Urbanizacija, žemės ūkio intensyvėjimas ir klimato kaita prisideda prie jonvabalių populiacijos mažėjimo.

Kai kurios jonvabalių rūšys gali išnykti dėl miškų kirtimo, žmonių naudojamų cheminių insekticidų ir dirbtinio gatvių apšvietimo. Maždaug 2000 jonvabalių rūšių, kurios daugiausia gyvena ir šviečia ežerų krantuose, pelkėse, pievose, miškuose, artimiausiu metu negresia išnykti, nes tose vietovėse nėra intensyvios žmogaus veiklos. Tačiau kelioms konkrečioms rūšims, gyvenančioms soduose ir miestų parkuose, gresia išnykimas.

Jonvabaliai skleidžia žalsvą šviesą tamsoje dėl cheminės reakcijos, vadinamos bioliuminescencija, vykstančios jų specialiose pilvo ląstelėse. Deguonis jungiasi su cheminėmis medžiagomis (luciferinu ir luciferaze), kad sugeneruoti švieselę praktiškai be šilumos. Jonavabaliai naudoja savo šviesą, kad mirksėdami susirastų sau porą. Patinai mirksi kas 5 sekundes, o patelės – kas 2 sekundes.

Dirbtinis apšvietimas naktį kenkia jonvabaliams

Jonvabaliai yra naudingi sodo ir daržo vabzdžiai, kadangi jų lervos ėda kitus minkštakūnius sodo kenkėjus – šliužus, sraiges, vikšrus. Tačiau dirbtinių naktinių šviesos šaltinių gausa soduose dezorientuoja jonvabalius, todėl dauguma jų tiesiog nesuranda sau partnerių ir todėl negali poruotis ir daugintis. Sodybų kiemuose daugėja naktinių šviestuvų ir žibintų, kurie gražiai šviečia naktimis, sodų bendrijų gatveles apšviečia žibintai, bet jonvabaliams visa tai kenkia. Ir jei vaismedžių sodas, kuriame gyvena jonvabaliai, yra iškertamas, tuomet jonvabaliai išnyksta kartu su šliužais ir vikšrais.

Kai kurių jonvabalių rūšių patelės negali skraidyti, todėl jeigu jų migracijos kelią sutrikdo naujas greitkelis ar priemiesčio plėtra, rūšis pradeda palaipsniui nykti.

Pesticidai ir insekticidai

Svarbi problema yra pesticidų naudojimas, kuriuos ūkininkai naudoja sodo kenkėjams naikinti – šie chemikalai pražudo ir ištisas naudingų jonvabalių populiacijas. Mokslininkai priversti pripažinti, kad labai greitai daugelis rūšių turės būti įrašytos į Raudonąją knygą.

Pesticidai ypač kenkia jonvabalių lervoms, ilgai išliekančioms po žeme, į kurios paviršiaus ir patenka daugiausia chemikalų. O juk jonvabaliai nekenkia sodui ir daržui, o priešingai – padeda kovoti su šliužais ir kitais kenkėjais.

Klimato kaita

Jonvabaliai įpratę gyventi vidutinio klimato sąlygomis: drėgnos ir šiltos vasaros sudaro idealią aplinką joms daugintis, o šaltos žiemos yra palankios išgyventi kiaušinėliams, lervoms ir lėliukėms.

Kylant temperatūrai visame pasaulyje, sąlygos daugeliui jonvabalių tampa mažiau nuspėjamos ir dažnai ne tokios palankios. Dėl kritulių pokyčių, kurie yra dar vienas svarbus jonvabalių gyvenimo faktorius, susidaro arba pernelyg sausos sąlygos, kurios sumažina lervų išlikimą, arba pernelyg drėgnos sąlygos, kurios gali užtvindyti jonvabalių dauginimosi vietas ir sutrikdyti jų gyvenimo ciklus.

Kaip išsaugoti jonvabalius sode

Jonvabalių populiacijos mažėjimas yra daugiau nei tiesiog gražaus gamtinio reginio praradimas - tai signalizuoja apie didesnes aplinkos ir ekologijos problemas, kurios gali turėti pražūtingų pasekmių kitoms rūšims ir ekosistemoms.

Ką gali sodininkai ir ūkininkai padaryti savo teritorijose ir sklypuose, kad palaikytų jonvabalius ir biologinę įvairovę? Nenaudoti pesticidų ir insekticidų ir nepiktnaudžiauti naktiniu apšvietimu.

Norėdami paskatinti sėkmingą jonvabalių poravimąsi, kuris priklauso nuo jų skleidžiamų bioliuminescencinių šviesos signalų, turime sumažinti naktinį apšvietimą jų buveinėje ir aplink ją. Dabartiniai moksliniai tyrimai siekia parengti konkrečias apšvietimo rekomendacijas, įskaitant šviesos spalvos (bangos ilgio) ir intensyvumo koregavimą, kuris užtikrins ir visuomenės saugumą lauke, ir jonvabalių dauginimąsi. Dirbtinės šviesos mažinimas naktį (jos kiekio, tūrio ir trukmės) turi būti palankus daugeliui naudingų naktinių vabzdžių.