Rugsėjo 10 d. prasidėjusioje Seimo rudens sesijoje ketinama svarstyti 6 Aplinkos ministerijos pateiktų įstatymų pakeitimo projektus. Tai numatyta Vyriausybės teikiamame teisėkūros plane Seimo rudens sesijai. Didžioji jų dalis jau pateikta, dar keli projektai bus baigti rengti ir perduoti Seimui artimiausiu metu.

Visus Aplinkos ministerijos parengtus projektus planuojama pradėti svarstyti Seime rugsėjo mėnesį.

Jau netrukus turėtų būti svarstomos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir lydimųjų teisės aktų (Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo) pataisos, užtikrinsiančios efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir sumažinsiančios aplinkosauginių nusižengimų skaičių.

Pritarus siūlomiems pakeitimams, bus suteiktas prioritetas ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui kontrolės sąvoką keičiant į priežiūros. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai įgaus daugiau galių, bus išplėstos jų socialinės garantijos, privalomasis nurodymas prilygintas vykdomajam dokumentui, o tai sudarys galimybę neįvykdytus privalomuosius nurodymus perduoti antstoliams siekiant užtikrinti jų greitesnį vykdymą, išgrynintos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos.

Birželį Seimui pateiktas įstatymų pakeitimų paketas, patobulinsiantis atliekų prevencijos ir tvarkymo sistemą.  Daugelis siūlomų pakeitimų susiję su apmokestinamųjų gaminių, ypač padangų, taip pat alyvos, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės stiprinimu.

Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekte siūlomos nuostatos, suteiksiančios įgaliojimus Aplinkos ministerijai parengti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimo reikalavimus ir rūšiuojamuoju surinkimo būdu surenkamų pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų sąrašą. Jais privalės vadovautis savivaldybės, atliekų tvarkytojai ir turėtojai, gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos. Taip pat siūlomos nuostatos, padėsiančios didinti savivaldybių motyvaciją, siekti Atliekų pagrindų direktyvoje nustatytų tikslų.

Numatomi pokyčiai ir dėl mokesčio už aplinkos teršimą. Pavyzdžiui, numatyta automatizuoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių deklaracijų teikimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinę sistemą. Taip verslui mažinama administracinė našta. Taip pat nuo 2025 m. sausio 1 d. fosfogipso atliekų šalinimui sąvartyne siūloma nustatyti mokestį už aplinkos teršimą. Šiuo metu toks mokestis nėra taikomas.

Priėmus pataisas, aplinkos apsaugos kontrolės institucijos būtų įgalintos taikyti sankcijas už įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą asmenims, kurie savo ekonominės veiklos neįregistravo, ir juridiniams asmenims už netinkamą atliekų rūšiavimą.

Birželį pateikti Miškų įstatymo naujos redakcijos ir 8 lydintieji įstatymų projektai leis geriau suderinti su miškais susijusias ekonomines, ekologines ir socialines reikmes, kartu užtikrinant miškų potencialo plėtrą. Numatoma pertvarkyti esamą miškų grupių sistemą, ją geriau pritaikant biologinės įvairovės apsaugai, klimato kaitos iššūkių valdymui, visuomenės poreikių tenkinimui, optimizuoti miškų priskyrimo miškų grupėms procesą. Siūloma atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo ir  apribojimų, sudaryti sąlygas paprasčiau planuoti ir vykdyti veiklą miškuose, užtikrinti geresnę naujų savaiminių miškų, genetinių išteklių apsaugą ir atkurtų miškų kokybę, tobulinti miško kirtimų reguliavimą.

Liepą pateikti svarstyti Žemės įstatymo ir lydimųjų įstatymų projektus, kuriais patikslinamos Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos, draudžiančios atidalyti areštuoto arba teisminio ginčo objektu esančio žemės sklypo dalį, ir įgyvendinti 2023 m. gruodžio 20 d. Konstitucinio Teismo nutarimą.

Priimti pakeitimai aiškiau reglamentuos žemės nuomos tiek aukciono būdu, tiek ir be aukciono, žemės sklypų formavimo tvarkas. 

Rugsėjį Seimą turėtų pasiekti Aplinkos apsaugos įstatymo pataisos, užkardysiančios piktnaudžiavimo atvejus, kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ar atrankos dėl PAV procedūrų.

Rengiant įstatymų projektus buvo atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) formuojamą praktiką. Atliekant jau vykdomos ūkinės veiklos PAV keliamas papildomas reikalavimas – įvertinti ne tik planuojamą poveikį aplinkai, bet ir tai, kaip ūkinės veiklos vykdymas jau paveikė aplinką ir nustatyti priemones padarytam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.

Priėmus šias pataisas, bus teisinis pagrindas pašalinti ES teisės pažeidimą dėl PAV neatlikimo ūkinei veiklai – antrųjų kelių statybai geležinkelio ruožuose Telšiai–Lieplaukė, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai ir Telšiai–Dūseikiai.

Seimui jau pateiktos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos. Jose numatytos galimos ir draudžiamos veiklos vandens telkinių pakrantėse, bus užtikrinta efektyvesnė požeminio vandens išteklių apsauga, nustatytos kultūrinių rezervatų buferinės zonos, pagerinta geležinkelių eismo sauga ir užtikrinta tinkama geležinkelių infrastruktūros priežiūra, sumažinti šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonų dydžiai.