2023 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d. Ženevoje vyksta Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio 5-asis šalių konferencijos susitikimas, kuriame svarstomos gyvsidabrio išleidimo į aplinką reguliavimo, gyvsidabrio stebėsenos aplinkoje, gyvsidabrio turinčių atliekų tvarkymo bei kitos aktualijos. Renginyje dalyvauja ir Aplinkos ministerijos atstovai.

Vienas iš susitikime nagrinėjamų Lietuvai aktualių klausimų – įmokų į konvencijos fondą dydis, kuris priklauso nuo Minamatos konvencijos 2024–2025 m. biudžeto. Svarstant sprendimo projektą dėl naujo biudžeto tvirtinimo, Lietuva pasisakys už konvencijos nulinio augimo palyginti su 2022–2023 m. biudžeto variantą, t. y. išlaikant konvencijos veiklos išlaidas tokias pačias, kaip praėjusiame laikotarpyje, nedidinant šalių įnašų į konvencijų fondus.

Kitos mūsų šaliai svarbios aptariamos problemos yra konvencijos priedų pakeitimas, dėl kurio į konvencijos reguliavimo sritį patektų vis daugiau gyvsidabrio turinčių produktų, kuriuos draudžiama gaminti, importuoti, eksportuoti. Taip pat pasiūlymai toliau riboti ir palaipsniui atsisakyti dantų amalgamos, kuri vis dar naudojama dantų taisymo plombose, siūlomi gyvsidabrio atliekų tvarkymo būdai. Minamatos konvencijos COP-5 aptariamas ir konvencijos efektyvumo vertinimo bei stebėsenos, nacionalinių ataskaitų rengimo procedūros.

Minamatos konvencijos, kurią ratifikavo 147 valstybės, tarp jų Lietuva ir Europos Sąjunga, tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo gyvsidabrio ir jo junginių, išmetamų ir išleidžiamų dėl žmogaus veiklos.

Konvenciją ratifikavusios šalys yra įsipareigojusios siekti bendro tikslo – pasauliniu mastu apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo dėl žmogaus veiklos į orą išmetamo, į vandenį ir žemę išleidžiamo gyvsidabrio ir jo junginių poveikio. Taip pat mažinti gyvsidabrio išmetimą ir jo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Kai įmanoma, visiškai nutraukiant gyvsidabrio išmetimą į aplinką dėl žmogaus veiklos reglamentuojant visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas, apimančias gyvsidabrio gavybą, perdirbimą, naudojimą produktuose ir gamybos procesuose, išmetimo į orą, išleidimo į vandenį ir žemę kontrolę, atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymą.