Dėl pasienyje kertamo miško pasiektas humaniškas kompromisas
Kartais būna taip, jog tas problemas, kurių nesugeba išspręsti ministerijos, Seimo nariai ar net aukščiausios šalies institucijos, gali sutvarkyti paprastas žmogiškumas ir išmintingų bei empatiškų žmonių susitarimas.
Tą galima pasakyti apie pasienyje su Baltarusija esančių medžių kirtimą ir geranorišką bandymą tą procesą sustabdyti ar bent sumažinti jo apimtis. Antradienį paaiškėjo, jog dėl geranoriškai nusiteikusių žmonių dalis pasienyje numatytų kirsti medžių bus išsaugoti.
„Dzūkų žinios“ du kartus rašė apie tai, kad Kapčiamiesčio seniūnijos žmonės, gyvenantys šalia Lietuvos–Baltarusijos sienos, labai sunerimę matydami, kaip šalia Nemuno kertamas miškas. Čia nuolat dirba sunkioji technika, kuri pjauna medžius ir krūmus, o nupjautą medieną deda į krūvas. Daugeliui kilo klausimas: kodėl vyksta miško naikinimas, kas tai leido?
Patikrino leidimus
Žinomas Lazdijų krašto architektas Ričardas Vyšniauskas, kuris su šeima gyvena visai šalia kertamo miško, pasakojo, jog dėl šios situacijos pasienyje jis kreipėsi į įvairias institucijas, net ir į Prezidentūrą. Dėl kertamų medžių sunerimo ir kiti lazdijiečiai. Jie apie tai informavo ir Aplinkos ministeriją bei kitas atsakingas institucijas, kai kas sulaukė ir valdžios institucijų atsakymų, tačiau visi atsakymai tik patvirtino, jog medžių kirtimas reikalingas pasienio tarnybų pareigūnų tinkamam darbui užtikrinti, kad yra gauti visi tam būtini leidimai.
Miško kirtimo darbus pasienyje vykdančios MB „Bush hunter“ direktorius ir vienintelis akcininkas Mindaugas Baliukonis „Dzūkų žinioms“ patvirtino, kad miškų kirtimus prie sienos atlieka jo vadovaujama bendrovė pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės užsakymą.
VSAT Varėnos pasienio rinktinės atstovai, „Dzūkų žinių“ paklausti, ar turi visus miško kirtimui reikiamus leidimus, sakė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra gavusi leidimus (sutikimus) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos bei atitinkamų savivaldybių administracijų.
Už medžių išsaugojimą kovojantis architektas R. Vyšniauskas kreipėsi į Prezidentūrą, Seimo narius, Aplinkos ministerijos vadovus, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų nepasiekė, medžių kirtimas nebuvo sustabdytas.
Bendravimas davė puikių rezultatų
Tada R. Vyšniauskas dėl kai kurių medžių išsaugojimo nusprendė pasikalbėti su Kapčiamiesčio pasienio užkardos vadu Algiu Kisieliumi.
„Paprašiau jo nepjauti tų medžių, kuriuose buvo įkelti inkilai, o juose šiuo metu peri paukščiai. Tokių medžių buvo 12, juose gyveno pelėdos, varnėnai ir kitokie sparnuočiai. Po mūsų pokalbio užkardos vadas sutiko nepjauti tų medžių“, – pasakojo R. Vyšniauskas.
Tada prasidėjo pokalbiai su medžius pjaunančios bendrovės darbininkais ir vadovu – kaip padaryti, kad nebūtų pjaunami medžiai su inkilais.
„Paaiškėjo, jog būtų labai sudėtinga pjauti šalia medžių su inkilais esančius kitus medžius, nes krintantys medžiai galėtų užsikabinti ir numesti liekančiuose medžiuose esančius inkilus. Neliktų paukščių, jie išsilakstytų. Todėl reikėjo galvoti apie kitą variantą“, – pasakojo R. Vyšniauskas.
Tada buvo pradėta galvoti apie tai, jog reiktų palikti visus medžius tame ruože, kur yra įkelti inkilai. Apie tokią galimybę R. Vyšniauskas užsiminė užkardos vadui A. Kisieliui. Architekto dideliam nustebimui, užkardos vadas sutiko su tokiu pasiūlymu.
„Apie tokią užkardos vado poziciją iškart informavau pjovimo darbus atliekančios bendrovės vadovą M. Baliukonį, kuris paprašė pateikti užkardos vado raštišką patvirtinimą.
Vakare paskambinau vadui, išdėsčiau situaciją, jis sutiko, kad nebūtų toje 100–200 metrų atkarpoje pjaunami medžiai šalia tų, kuriuose yra inkilai. Gavau užkardos vado ir pjovimą atliekančios bendrovės vadovo žodinius sutikimus, tikiuosi, kad jų bus laikomasi. Tai labai didelis laimėjimas, netikėjau, kad tai pavyks, suveikė jų žmoniškumas. Esu labai laimingas“, – sakė R. Vyšniauskas.
