Lietuvoje įveisti trys nauji juodalksnio bandomieji želdiniai
Lietuvos miškuose vyksta mokslo procesas, kurio vaisiais naudosis ne viena karta. Biržų, Telšių ir Jurbarko regioniniuose padaliniuose įveisti trys nauji juodalksnio bandomieji želdiniai – savotiškos gyvosios laboratorijos po atviru dangumi. Čia bus sprendžiama, kokie ateities miškai augs Lietuvoje: atsparesni klimato kaitai ir ligoms, produktyvesni, vertingesni gamtai bei žmogui.
Šį darbą atliko Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško genetinių išteklių specialistai ir Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai. Už jaunų juodalksnio medelių, augančių bandomuosiuose želdiniuose, slypi kone tris dešimtmečius trukusi mokslo, kantrybės ir kruopštaus atrankos darbo istorija.
Miško genetika – lėtas, bet ateitį kuriantis darbas
Miško medžių selekcija nevyksta per vieną sezoną. Skirtingai nei žemės ūkyje, kur rezultatai matomi po metų ar dvejų, miškininkai dirba dešimtmečių ritmu.
Viskas prasidėjo natūraliuose Lietuvos juodalksnynuose, kur specialistai atrinko pačius vertingiausius medžius – tiesiausius, sparčiausiai augančius, atspariausius ligoms ir aplinkos poveikiui. Iš jų surinktos sėklos buvo panaudotos pirmiesiems palikuonių bandomiesiems želdiniams įveisti.
Bėgant metams buvo stebima, kurie palikuonys paveldi geriausias savybes. Iš atrinktų medžių ūgelių buvo įveistos sėklinės plantacijos, kuriose dabar bręsta pagerintos genetinės vertės juodalksnio sėklos.
Būtent iš šių sėklų išauginti sodmenys šiandien jau pasodinti naujuose, antrosios kartos bandomuosiuose želdiniuose. Visas procesas truko beveik 30 metų.
130 šeimų ir tarptautinis genetinis eksperimentas
Naujųjų želdinių pagrindą sudaro 130 juodalksnio šeimų. Miško genetikoje „šeima“ reiškia vieno motininio medžio palikuonių grupę, išaugintą iš jo sėklų.
„Tokių šeimų lyginimas leidžia įvertinti paveldimų savybių skirtumus ir atrinkti vertingiausius genetinius derinius“, – aiškina VMT Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė.
Įdomu tai, kad net 50 šeimų atkeliavo iš Latvijos. Todėl šie želdiniai taps savotišku Baltijos regiono genetiniu tyrimu: mokslininkai stebės, kaip Lietuvoje prisitaiko piečiau augančių Latvijos juodalksnių populiacijos ir kuo jos skiriasi nuo vietinių medžių.
Tokie tyrimai šiandien ypač svarbūs keičiantis klimatui. Medžiai, kurie geriau pakelia sausras, temperatūrų svyravimus ar ligas, ateityje gali tapti Lietuvos miškų pagrindu.
Atsakymai paaiškės po dešimtmečio
Nors želdiniai jau įveisti, svarbiausi atsakymai dar tik laukia ateityje. Maždaug po dešimties metų specialistai atliks išsamius medžių vertinimus: matuos jų augimą, kamienų kokybę, atsparumą aplinkos veiksniams.
Tuomet bus atrinktos pačios vertingiausios šeimos, iš kurių planuojama įveisti dar aukštesnės selekcinės vertės sėklines plantacijas. Jose subrandintos sėklos bus naudojamos Lietuvos miškams atkurti ir įveisti. Kitaip tariant, šiandien pasodinti medeliai taps rytojaus miškų genetiniu pamatu.
Miško medžių selekcijos reikšmė didelė:. Nuo genetinės medžių kokybės priklauso ne tik medienos vertė ar miškų produktyvumas. Dar svarbiau – jų gebėjimas išlikti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
Ateities miškams teks atlaikyti klimato kaitos sukeltas sausras, audras, naujus kenkėjus ir ligas. Todėl miškininkai jau dabar ieško medžių, kurie bus stipriausi po kelių dešimtmečių.
Lietuvoje šiuo metu jau įveista daugiau nei 100 bandomųjų želdinių, kurių bendras plotas viršija 200 hektarų. Tai ilgalaikė šalies investicija į tvarius, atsparius ir gyvybingus miškus.