Urėdijos žarsto milijonus: vietoj miškų liks plynės?

Visuomenėje nuolat kyla diskusijos dėl miškų kirtimo mastų – dažnam atrodo, kad medžiai kertami be saiko, o atsodinama gerokai mažiau. Norėdami išsiaiškinti tikrąją padėtį, pažvelgėme į oficialius Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenis, apimančius Kėdainių ir Radviliškio rajonų teritorijas. VMU Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis pateikė išsamius skaičius, kurie leidžia palyginti kirtimų ir miško atkūrimo apimtis bei atsakė į klausimus, kurie leidžia suprasti, kokiais principais vadovaujamasi tvarkant valstybinius miškus. Tiesa, paklausta apie tai, kokias pajamas sugeneravo miško kirtimas pernai ir šiemet, urėdija tyli ir į šį klausimą neatsako.

Kiek iškerta, kiek atsodina?

Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje miškai užima apie 45,6 tūkst. hektarų, o Radviliškio rajone – apie 49,2 tūkst. hektarų. Bendrai šios dvi savivaldybės turi apie 95 tūkst. hektarų miškų, kuriuose ir ūkininkauja VMU Radviliškio regioninis padalinys.

Analizuojant 2024 metų duomenis, matyti, kad brandžiuose medynuose pagrindiniai miško kirtimai (dažniausiai plynieji) buvo vykdomi 761 ha plote. Tais pačiais metais miškas buvo atkurtas 725,1 ha plote ir papildomai įveista 21,6 ha naujų miškų. Susumavus atkurtus ir naujai įveistus plotus, gauname 746,7 ha.

Palyginus šį skaičių su pagrindinių kirtimų plotu (761 ha), matyti, kad brandžių miškų iškertama maždaug 2 proc. daugiau, nei tais pačiais metais yra atkuriama ar įveisiama naujų. Nors skirtumas nėra didelis, jis parodo, kad kirtimų apimtys šiek tiek lenkia atsodinimo tempus, o ką jau kalbėti apie tai, kad prireiks daugybės metų, kol naujai pasodinti miškai užaugs.

Tačiau Gintaras Nemunis pabrėžia, kad pagrindiniai kirtimai sudaro tik nedidelę dalį visų miškuose vykdomų darbų. „2024 m. visais miško kirtimais apimtas plotas sudarė apie 3 136 ha, iš šio ploto tarpiniai miško kirtimai (ugdomieji, atrankiniai sanitariniai ir specialieji miško kirtimai) sudarė 76 proc.“, – teigia jis.

Pasak padalinio vadovo, didžioji dalis kirtimų yra būtini miško sveikatai ir augimui. Ugdomieji kirtimai (taip iškirsta 1 410 ha miško abiejų savivaldybių teritorijose) vykdomi nebrandžiuose medynuose, siekiant išauginti klimato kaitai atsparius ir produktyvius medynus.

Vykdyti ir sanitariniai kirtimai.

„Siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo, iškirsti pažeistus, džiūstančius medžius, likviduoti ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židinius 916 ha plote vykdyti atrankiniai sanitariniai miško kirtimai“, – sako urėdijos padalinio vadovas.

Specialieji kirtimai, kurie apėmė 28 ha plotą, skirti kraštovaizdžio formavimui, biologinės įvairovės palaikymui ir kitiems tikslams. Iš viso 2024 m. buvo iškirsta beveik 187 tūkst. kubinių metrų medienos. Didžiausia dalis – 130 tūkst. m³ – teko pagrindiniams kirtimams brandžiuose miškuose.

Savaiminis atžėlimas: ar tai miškininkų nuopelnas?

Dažnai kyla klausimas, ar miškininkai, įtraukdami savaiminį miško atžėlimą į atkūrimo statistiką, tiesiog prisiima nuopelnus už natūralius gamtos procesus. G. Nemunio teigimu, tai yra sąmoningai planuojamas ir skatinamas procesas.

2024 m. iš 725,1 ha atkurto miško net 27 proc. sudarė savaiminis žėlimas, o 40 proc. – mišrusis atkūrimo būdas, kuriame taip pat paliekama erdvės gamtai. Padalinio vadovas paaiškina, kaip tai veikia praktiškai.

„Dažnu atveju pasirenkamas mišrus atkūrimo būdas, t. y. kai įvertinus augavietės sąlygas ir gretimų medynų regeneracinį potencialą, dalis ploto (medžių rūšių) paliekama savaiminiam atsikūrimui. Pavyzdžiui, sklype sodinant egles, pušis ir ąžuoliukus, miškininkas projektuoja ne tris, o penkias medžių rūšis, numatydamas, kad reljefo pažemėjimuose bus savaiminės kilmės beržų ir juodalksnių“, – sako G. Nemunis.

Miškų kirtimas – griežtai reglamentuotas

Miškų kirtimas nėra chaotiškas procesas. Nors pažvelgus į interkatyvų žemėlapį ir matant, kad kone kiekviename miško plote yra galiojantys miškų kirtimo leidimai, apima liūdesys, kad dauguma Kėdainių krašto miškų nėra saugūs nuo kirtėjų rankos.

Vis dėlto G. Nemunis akcentuoja, kad viskas griežtai reglamentuota.

„Vadovaujantis Miškų įstatymu, metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą penkmečiui tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo metu galiojanti metinė pagrindinių miško kirtimų norma 2024–2028 m. laikotarpiui yra lygi 11 850 ha plotui, apskaičiuotam pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir 3 620 tūkst. m³ likvidinės medienos tūriui.

Radviliškio regioninio padalinio vidutinė metinė pagrindinių miško kirtimų norma yra nustatyta vidinės miškotvarkos projekte. Projekto galiojimo laikotarpiu nustatyta vidutinė metinė pagrindinių miško kirtimų norma yra lygi 160 tūkst. m³ likvidinės medienos“, – aiškina jis.

Mišką atsodina greičiau, nei reikalaujama

Pagal įstatymą iškirstas miškas privalo būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus. Miško atkūrimo būdas ir laikas parenkamas įvertintus miško kirtimo būdą ir laiką, augavietės sąlygas (derlingumas, drėgnumas), buvusio ir būsimo medyno rūšinę sudėtį, sanitarinės miško apsaugos reikalavimus ir kita.

Tiesa, Radviliškio padalinys šį terminą gerokai sutrumpina.

„Radviliškio regioninis padalinys miškų plotus, kuriuose buvo vykdyti pagrindiniai miško kirtimai, vidutiniškai atkuria per 1,8 metų: pirmaisiais metais po kirtimo atkuriama – 25 proc.; antraisiais – 69 proc.; trečiaisiais – 6 proc.“, – teigia G. Nemunis.

2024 m. atsodinant miškus pasodinta 1,8 mln. medelių. Daugiausia sodinta karpotųjų beržų (39,8 proc.), juodalksnių (28,6 proc.) ir eglių (23,8 proc.).

G. Nemunis akcentuoja, kad planuojant, kokiais medeliais bus atkuriamas ar įveisimas miškas, medžių rūšys parenkamos atsižvelgiant į augavietės derlingumą, drėgnumą, miškų funkcinę grupę, taip pat prognozuojama kiek ir kokių medžių rūšių tikimasi savaiminio miško atsikūrimo, kadangi dažnu atveju pasirenkamas mišrus atkūrimo būdas.

Kiek urėdija uždirba iš miško kirtimų?

Kaip jau minėjome, nors ir paklausta, kokias gi pajamas sugeneravo šiemet ir pernai vykdyti miško kirtimai, urėdija į šį klausimą neatsakė. Tačiau viešai prieinami duomenys rodo, kad Valstybinės miškų urėdijos pelnai yra gana įspūdingi.

Štai pernykštis grynasis pelnas siekė daugiau kaip 40,6 mln. eurų, pardavimo pajamos siekė kone 273 milijonus eurų. Vis dėlto pernykščiai skaičiai yra kuklesni, palyginus su 2023 ar 2022 metais. Užpernai urėdijos grynasis pelningumas siekė kone 23 proc. – pardavimo pajamos siekė kone 288,6 mln. eurų, o grynasis pelnas – kone 66,3 mln. eurų.

2022 metais rezultatai buvo rekordiniai, kai Valstybinės miškų urėdijos grynasis pelnas pasiekė kone 108 milijonus eurų.

Šiemet planuojama atkurti daugiau kaip 700 ha miško

Per šiuos metus Radviliškio regioniniame urėdijos padalinyje planuojama įveisti 29,3 ha naujų miškų ir atkurti 701,2 ha kirtaviečių. Tam numatyta pasodinti 1,6 mln. medelių, tarp kurių dominuos beržai (40 proc.), eglės (339 proc.) ir juodalksniai (20,7 proc.).

Numatyta pasodinti ir pušų, liepų bei maumedžių. Vien per šių metų rudenį, tęsiant pavasarį pradėtus miško įveisimo ir atkūrimo darbus, bus įveisti 21,9 ha naujų miškų ir atkurti 145,2 ha kirtaviečių (63 proc. mišriuoju atkūrimo būdu ir 37 proc. želdinimo būdu). Rudenį bus pasodinant 0,4 mln. medelių.

Pagrindiniais miško kirtimais kertami brandūs, tai yra nustatytą amžių pasiekę medynai, siekiant  brandžių medynų arba medžių medieną panaudoti ūkio reikmėms ir sudaryti sąlygas naujiems ateities medynams dirbtinai atkurti ar patiems atsikurti. Pagrindiniai miško kirtimai  skirstomi į plynuosius, atrankinius ir atvejinius. Plynaisiais miško kirtimais visas medynas  nukertamas, kirtavietėje, iki visiško suirimo, paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai. Atrankiniais miško kirtimais kertami tam tikrų parametrų ar rūšies medžiai, ar tam tikroje vietoje esantys medžiai ar jų grupės. Šių kirtimų tikslas – suformuoti teritoriją, kuri pastoviai padengta miško medžiais ir tenkintų rekreacinius poreikius ar išsaugoti, atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Atvejiiniais miško kirtimais siekiama sudaryti sąlygas, kad miškas atsikurtų pats. Vykdant šiuos kirtimus medynas paprastai baigiamas nukirsti, kai jau auga naujas miškas.

Ugdomieji miško kirtimai vykdomi nebrandžiuose medynuose, kurias siekiama išugdyti ir suformuoti tam tikros rūšinės sudėties, atsparų aplinkos veiksniams medyną ir palaikyti jame esamą biologinę įvairovę. Ugdomaisiais miško kirtimais kertami neperspektyvūs ar tikslinėms medžių rūšims augti trukdantys medžiai.

Sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės.

Kertant specialiaisiais miško kirtimais siekiama tam tikrų tikslų – suformuoti kraštovaizdį, pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus, miško lydimo kirtimais miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant išsaugoti ar atkurti miško ekosistemas atliekami biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai ir kiti miško kirtimai.