Aplinkos ministerijos atstovas dalyvavo ES miško direktorių susirinkime Danijoje

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius spalio 8-10 d. dalyvavo Europos Sąjųngos miškų direktorių susitikime. Kopenhagoje vykusiame susitikime aptartos trys pagrindinės temos – miškų įveisimas ir medžių sodinimas, biologinės įvairovės valdymas miškuose bei miškų stebėsena pasitelkiant palydovus ir skaitmenines technologijas. Renginį organizavo Danijos žaliosios pertvarkos ministerija, jame dalyvavo visų ES valstybių narių miškų politikos vadovai, Europos Komisijos, mokslinių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovai.

Miškų įveisimas ir medžių sodinimas

Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio buvo skirta ES įsipareigojimui iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. naujų medžių. Šalys pristatė savo pažangą ir patirtis, aptarė žemės prieinamumo, finansavimo, sodinukų tiekimo ir ilgalaikės priežiūros iššūkius.

Susitikime dalyvavęs Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius pabrėžė, kad Lietuvoje miškų įveisimas siejamas ne tik su klimato kaitos švelninimu, bet ir su kraštovaizdžio ekologine pusiausvyra, dirvožemio apsauga bei rekreacinės aplinkos kokybės gerinimu. Jis taip pat pasidalino, kad Lietuva iki 2030 m. numačiusi šalies miškingumą padidinti iki 35 proc., kas reikštų apie 75 tūkst. ha naujų miškų. Ministerijos atstovas taip pat paminėjo, kad valstybinėje ir privačioje žemėje kasmet pasodinama iki 3 mln. medžių, į apskaitą įtraukiama apie 3 000 ha savaime susiformavusių miškų.

Susitikime dalyvavę šalys taip pat diskutavo apie bendrą iššūkį miškų įveisimui – laisvos žemės trukūmą ir dalinosi savo patirtimi.

Biologinės įvairovės valdymas miškuose

Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo kaip suderinti miškų ūkininkavimą ir gamtosaugos tikslus. Diskutuota, ar efektyviau taikyti integruotą požiūrį, kai biologinės įvairovės apsauga įtraukiama į ūkinę veiklą, ar atskirti gamtosaugai skirtas teritorijas. Naujausi tyrimai rodo, kad dauguma Europos šalių renkasi integruotą modelį, nes jis leidžia derinti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.

„Lietuvoje toks požiūris taip pat dominuoja. 1,2 proc. šalies miškų patenka į griežtai saugomus rezervatus, o daugumoje kitų teritorijų taikomi mišrūs valdymo principai. Apie 30 proc. miškų yra saugomose teritorijose, o ES svarbos miško buveinių plotas siekia apie 268 tūkst. ha. Siekiant išsaugoti vertingas buveines, buvo įgyvendinti gamtotvarkos planai, o privačių miškų savininkams už „Natura 2000“ teritorijų priežiūrą mokamos kompensacijos”, – teigė Aurimas Saladžius.

Miškų stebėsena palydoviniais duomenimis

Didelis dėmesys skirtas miškų stebėsenai naudojant palydovinius duomenis ir skaitmenines technologijas. Pristatytas „Copernicus“ programos vaidmuo stebint miškų būklę, aptartos Danijos, Švedijos ir kitų šalių patirtys bei naujausių technologijų taikymo galimybės. Diskusijos metu analizuota, kaip šios priemonės gali pagerinti miškų politikos sprendimus ir padėti valdyti klimato bei aplinkos rizikas.

Antrąją susitikimo dieną delegacijos aplankė miškus netoli Kopenhagos, kur buvo pristatyti praktiniai Danijos miškininkystės ir gamtosaugos pavyzdžiai – nuo „klimato miškų“ projektų iki pažangių palydovinės stebėsenos sistemų, padedančių priimti sprendimus dėl tvaraus miškų valdymo.

Susitikimo dalyviai taip pat pasodino mišką Roskilde regione, prisidėdami prie ES įsipareigojimo iki 2030 m. žemyne pasodinti 3 milijardus naujų medžių.