Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas ketvirtadienį uždraudė verslinę žvejybą upėse ir ežeruose bei įteisino kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms. 

Išimtis bus taikoma seliavų, stintų, ungurių ir nėgių verslinei žvejybai – jas bus galima gaudyti iki 2026 metų, o vėliau – tik stintas. Kuršių mariose, kur per metus sužvejojama apie 1 tūkst. tonų žuvų, žvejyba nebus draudžiama ir po 2026-ųjų. 

Už Žuvininkystės įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 10, o 24 susilaikė. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad pakeitimais žvejai skatinami verslą perorientuoti nuo žuvies gaudymo į turizmą. Pasak ministro, tik 1-2 proc. žmonėms parduodamos žuvies yra iš vidaus vandenų, visa kita atvežta iš užsienio arba sugauta dirbtiniuose telkiniuose.   

Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad dalis verslo negali nutraukti veiklos, nes turės grąžinti Europos Sąjungos paramą. 

Iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms būtų išmokamos kompensacijos – joms numatyta 6 mln. eurų, vienos subsidijos dydis priklausytų nuo iš žvejybos veiklos gautų pajamų 2018-2022 metais, sukurtų darbo vietų bei kitų veiksnių.  

Iš žvejybos visuose vidaus telkiniuose pasitrauksiančios 2024-2025 metais įmonės gautų 100 proc. kompensaciją, o 2026 metais – 80 proc.    

Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis priekaištavo, kad tokios kompensacijos numatytos, kad verslininkai kuo greičiau trauktųsi iš žvejybos vidaus vandenyse, o Aplinkos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė teigė, kad kompensacijos yra dosnus modelis. 

„Jis dosnus tiek žvejams verslininkams, tiek pažadų vykdymas žvejams mėgėjams“, – teigė A. Gedvilienė.