Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad matant labai gerus įmonių rezultatus, pelno mokesčio didinimas būtų geriausias būdas finansuoti gynybos poreikius. Anot jo, didinant šį mokestį nebūtina apsiriboti 1 proc. punktu, galima siekti ir daugiau, taip pat sumažinti tam tikras lengvatas.

„Dabartinėje mūsų ekonomikos situacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu finansiniai įmonių, ypač bankų, rezultatai tikrai yra labai įspūdingi, manau, kad tai (pelno mokesčio didinimas –ELTA) tikrai yra adekvatus dabartinei situacijai sprendimas. Ir dėl to aš jį labiausiai sveikinčiau“, – šeštadienį Šiauliuose žurnalistams teigė G. Nausėda.

„Čia galime kalbėti ir apie papildomą procentą (...) gali būti ir 1,5 procento. Galima kalbėti ir apie tam tikrą lengvatų sumažinimą taip pat, bet pirmiausiai tai turi būti socialiai teisingi sprendimai“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas ir toliau nepritaria bet kokiam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Jis tvirtina, kad tokia priemonė būtų neproporcinga, nes PVMpadidinimas paveiktų visuomenę.

„Man tinka tai, kad pridėtinės vertės mokesčio didinimo nebus. Tikiuosi, kad bus atsisakyta ir šitos nevykusios idėjos paimti dalį pinigų iš savivaldybių (perskirstant gyventojų pajamų mokestį – ELTA)“, – sakė jis.

„Nemanau, kad tai neproporcinga, nes PVM didinimas tikrai yra neproporcingas, nes verslas to nemoka, moka vartotojas. Pelno mokestį moka ir kita visuomenė. Nes ne paslaptis, kad jį padidinus bendrovės gali pabandyti atsiimti kitais būdais, galbūt mažindamos darbuotojų skaičių ar didindamos kainos“, – aiškino jis.

G. Nausėda pastebėjo, kad siekiant mokestinių pokyčių įsigaliojimo nuo 2025 m., pakeitimus reikia priimti dar Seimo pavasario sesijoje. Šalies vadovas pastebi, kad tarp valdančiųjų ir opozicijos pasiūlymų pradeda atsirasti suderinamumo. 

„Vieną kartą laikas baigti debatus ir ateiti link sprendimų“, – tvirtino jis.

„Nedrįsčiau teigti, kad visos partijos suras bendrą vardiklį, nors man atrodo, kad pastaruoju metu atsiranda derėjimo tarp atskirų pasiūlymų“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingridos Šimonytės surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.

Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Savo pasiūlymus gynybos finansavimui yra pateikusi ir Laisvės partija. Anot jos vadovės Aušrinės Armonaitės, siūloma perskirstyti gyventojų pajamų mokestį (GPM) iš savivaldybių, taip pat kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui, be to, pelno mokestį kelti vienu procentiniu punktu.