Ištyrė pesticidų likučius maiste: kiek jų ir iš kur atvežtuose produktuose?

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė naujausią ES metinę ataskaitą apie pesticidų likučius maiste. Pagal 2023 m. programas buvo ištirti beveik 133 tūkst. mėginių, iš kurių 96,3 proc. atitiko visus reikalavimus. ES auginamas ir valgomas maistas – vienas saugiausių pasaulyje, o daugiausia pažeidimų randama iš trečiųjų šalių importuojamuose maisto produktuose.

„Nors Europos ūkininkai vis dar dažnai kritikuojami dėl naudojamų augalų apsaugos produktų, tačiau kasmetinė EFSA ataskaita liudija, jog ES šalių ūkininkai pesticidus naudoja atsakingai ir užaugina saugų maistą. Tai patvirtina ir paraleliai atliekamų daugiamečio ES kontrolės plano tyrimų rezultatai – iš daugiau nei 13 tūkst. ėminių – 98 proc. neviršijo pesticidų likučių maiste normos. Tuo metu Lietuvos rezultatai dar geresni – 99,1 proc. ėminių atitiko normas“, – sako asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Pagal daugiametę ES kontrolės programą kas trejus metus imami tų pačių produktų mėginiai, kad būtų galima stebėti tendencijas. 2023 m. tai buvo morkos, žiediniai kopūstai, kiviai, svogūnai, apelsinai, kriaušės, bulvės, džiovintos pupelės, rudieji ryžiai, rugiai, galvijų kepenys ir paukštienos riebalai. Palyginus 2017 m. ir 2023 m. rezultatus matyti, kad bendras pesticidų viršijimo lygis nežymiai padidėjo nuo 1,7 proc. 2017 m. iki 1,9 proc. 2023 m.

Ataskaitoje pateikiami ir ekologiško maisto tyrimo rezultatai – leistinas pesticidų likučių normas viršijo 0,9 proc. ėminių, o 19 proc. turėjo likučių normos ribose. „EFSA duomenys rodo, kad jau ne pirmus metus apie penktadalis ekologiškų produktų turi pesticidų likučių, nors pagal ekologinės gamybos principus jų apskritai neturėtų būti. Tokia tendencija leidžia manyti, kad dalis ekologinių ūkių galimai nelegaliai naudoja pesticidus, siekdami apsaugoti derlių nuo ligų ar kenkėjų arba, kaip teigia EFSA ataskaitos autoriai – ekologiniu ženklu ženklinami tie produktai, kurie buvo užauginti kitaip“, – pastebi Z. Varanavičienė.

Daugiausiai pažeidimų – trečiųjų šalių importuojamuose maisto produktuose

2023 m. Lietuvoje buvo nustatyti du atvejai, kai vietinės kilmės produktai viršijo leistinas pesticidų likučių normas: tai buvo braškės (aptiktas iprodionas) ir ekologiškos grikių kruopos (aptiktas glifosatas).

Tačiau didesnį susirūpinimą kelia importuoti produktai, kuriuose nustatyti pertekliniai pesticidų kiekiai. Braškėse iš Egipto rasta propargito, granatų žiedų arbatoje iš Turkijos – metilchlorpirifoso, jazminų ryžiuose iš Vietnamo – trikiclazolio, greipfrutuose ir apelsinuose iš Kinijos bei Egipto – chlorpirifoso. Taip pat pažeidimai fiksuoti žaliojoje arbatoje iš Japonijos, kinrožių arbatoje iš Nigerijos, ulongo arbatoje iš Taivano bei prieskonių milteliuose iš Indijos.

Pavyzdžiui, chlorpirifosas ir metilchlorpirifosas ES yra uždrausti dėl pavojaus žmonių sveikatai, ypač vaikams. O kiti minėti pesticidai gali sukelti sveikatos sutrikimus ar neigiamą poveikį aplinkai, todėl jų naudojimas ir likučiai ES taip pat griežtai kontroliuojami arba ribojami.

„Remiantis EFSA ataskaita, pesticidų likučių viršijimų trečiųjų šalių importuotų produktų ėminiuose nustatyta beveik penkis kartus daugiau nei ES užaugintuose produktuose. Šie rezultatai rodo, kad nors pažeidimų pasitaiko ir tarp vietinių produktų, didesnė rizika kyla iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams, todėl būtina ir toliau plačiai analizuoti pesticidų likučius produktuose, importuojamuose iš ne ES šalių“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Maistas saugus, bet ar saugi ūkininkų ateitis?

Remiantis EFSA duomenimis, aiškiai matyti, kad Lietuvos ūkininkai augina saugų maistą, tačiau žemės ūkyje išlieka kita svarbi problema – įrankių rinkinio trūkumas ir administracinė našta, kuri Lietuvoje gerokai viršija ES vidurkį.

Europos Komisijos 2025 m. tyrime nustatyta, kad ūkininkai patiria administracines išlaidas, susijusias su ataskaitų ir informacijos apie BŽŪP reikalavimų įgyvendinimą ruošimu. Lietuvos ūkininkai administracinėms užduotims vidutiniškai išleidžia daugiau nei 2000 eurų per metus. Tai vienas didžiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.

IPSOS atliktame kelių ES valstybių ūkininkų nuomonės tyrime paaiškėjo, kad du trečdaliai Europos ūkininkų teigia neturintys galimybių investuoti į savo ūkių modernizavimą ar užsidirbti orų atlyginimą. Beveik pusė jų sunkiai padengia net einamąsias ūkio išlaidas ir susiduria su reikšmingais finansiniais iššūkiais, kurie apsunkina jų galimybes plėtoti verslą ir išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Daugiau nei pusė ūkininkų pesimistiškai vertina savo ūkininkavimo ateitį, o trečdalis vyresnių nei 55 m. per ateinančius penkerius metus planuoja nutraukti ūkininkavimą. Pusė ūkininkų planuoja ir vėl protestuoti.

„Europos ūkininkai kasdien įrodo, kad geba auginti saugų, kokybišką ir vartotojams patikimą maistą. Tačiau šiam rezultatui vis dažniau iškyla pavojus dėl biurokratinės naštos ir ne visada nuoseklių politinių sprendimų. Norint išlaikyti aukštus maisto saugos standartus, svarbu ūkininkams netrukdyti dirbti ir užtikrinti galimybę naudotis šiuolaikinėmis, mokslu pagrįstomis augalų apsaugos priemonėmis. Jiems reikia ne tik konstruktyvaus dialogo, bet ir nuoseklaus palaikymo – kad galėtų užtikrintai tęsti atsakingą darbą, prisidedantį prie Europos gyventojų aprūpinimo saugiu ir kokybišku maistu“, – sako Z. Varanavičienė.