Kaimo gimnazijos išsaugotos, bet dalį finansinės naštos teks prisiimti patiems

Dar iki prasidedant naujiems mokslo metams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatino džiugią žinią – pakeitus finansavimo tvarką, nuo reorganizacijos buvo apsaugotos 42 Lietuvos miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pavojus užsidaryti dėl per mažo mokinių skaičiaus baigiamosiose klasėse. Tarp „išgelbėtųjų“ – ir dvi Kėdainių rajono ugdymo įstaigos: Krakių Mikalojaus Katkaus ir Šėtos gimnazijos. Vis dėlto, nors skambus pareiškimas leidžia lengviau atsikvėpti, realybė yra sudėtingesnė: mokyklų išsaugojimas pareikalaus dešimčių tūkstančių eurų indėlio iš savivaldybių biudžetų. Kitaip sakant, dalį šių gimnazijų finansinės naštos išlaikymo teks prisiimti mums visiems.

Kaip veikia „gelbėjimo“ mechanizmas?

Ministerijos teigimu, Vyriausybės nutarimu buvo pakoreguotas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas. Dar pavasarį priimti pakeitimai leido nuo šių metų rugsėjo formuoti III ir IV gimnazijos klases, jei jose mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių.

Ankstesnė tvarka reikalavo, kad klasėje būtų bent 21 mokinys, kitu atveju nebuvo skiriamas visas reikiamas finansavimas, o tai kėlė grėsmę pačios gimnazijos statuso išlaikymui.

Pagal naująją tvarką, III ir IV gimnazijos klasėms, kuriose mokosi nuo 12 iki 20 mokinių, iš valstybės biudžeto skiriama 50 proc. mokymo lėšų. Likusią dalį – kitus 50 proc. – turi padengti steigėjas, šiuo atveju – savivaldybė. Pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, bendras tokių klasių finansavimas turi prilygti pilnoms, 21–30 mokinių turinčioms klasėms.

Kiek kainuos išsaugoti klases Kėdainių krašto gimnazijose?

Kaimiškųjų seniūnijų gimnazijos iki pat rugsėjo pirmosios nebuvo tikros dėl galutinio mokinių skaičiaus jose. Tad tik oficialiai startavus naujiesiems mokslo metams paaiškėjo, kokia yra reali situacija.

Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos III klasėje mokosi 15 mokinių, Kėdainių r. Šėtos gimnazijos III klasėje – 17 mokinių, o IV klasėje – 21 mokinys.

Kadangi Šėtos gimnazijos abiturientų klasė atitinka reikalavimus (21 mokinys), savivaldybei prisidėti prie jos išlaikymo nereikės. Tačiau Krakių trečiokų gimnazistų ir Šėtos trečiokų gimnazistų klasių finansavimas pareikalaus papildomų lėšų iš rajono biudžeto.

Pasak Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Vilmos Dobrovolskienės, 2025–2026 mokslo metams šių dviejų klasių išlaikymui iš viso reikia 90 tūkst. eurų. Pusę šios sumos skirs valstybė, o kitą pusę turės padengti savivaldybė.

Per 2025 metus (nuo rugsėjo iki gruodžio) Kėdainių rajono savivaldybė šioms dviem klasėms skirs 30 tūkst. eurų.

Trūkstami 15 tūkst. eurų turės būti rasti jau kitų metų savivaldybės biudžete.

Krakių gimnazijos direktorius: „Apie gimnazijos griūtį negalvoju“

Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla teigia, kad ministerijos naujiena jam nebuvo netikėta. Anot jo, tai ne nauja tvarka, o veikiau anksčiau buvusių susitarimų įtvirtinimas.

„Mes jau pavasarį, kai buvo tvirtinami klasių komplektai, parodėme, kad nesurinksime 21 vaiko ir savivaldybė buvo nusiteikusi klasės išlaikymui reikalingus pinigus skirti“, – komentavo direktorius.

Jis pabrėžė, kad tokia tvarka, kai savivaldybė prisideda prie mažesnių klasių išlaikymo, jam atrodo logiška ir anksčiau jau buvo aptarta bei įgyvendinta kitose ugdymo įstaigose, žemesnėse klasėse.

Tiesa, nors šiemet gimnazijos trečiokų gimnazistų klasė ir mažesnė, A. Magyla į ateitį žvelgia optimistiškai. Jis mato teigiamas demografines tendencijas – į Krakes ir aplinkines vietoves keliasi jaunos šeimos, o tai atsispindi ir mokinių skaičiuje žemesnėse klasėse.

„Dabartinės devintos klasės yra dvi, jose mokosi 40 moksleivių. Gyventojų judėjimas vyksta į kaimo pusę, nemažai šeimų atsikėlė, ateina vaikų ir į pradines klases. Žmonės perka senus pastatus kaimuose, juos atgaivina, restauruoja, čia gyvena. Todėl aš tikiuosi geriausio ir apie kažkokią gimnazijos griūtį net negalvoju“, – užtikrintai kalbėjo A. Magyla.

Šėtos gimnazijos direktorius ateities viltis puoselėja nuosaikiau

Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius situaciją vertina atsargiau ir nors mato teigiamų ženklų žemesnėse klasėse – penktokų yra per 20, šeštokų – 29, septintokų – 25 – tačiau perspėja, kad tai negarantuoja pilnų gimnazijos klasių ateityje.

„Atsiranda kiti dalykai, kaip PUP (Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas), keičiasi šeimų planai, gyvenamoji vieta. Ne visi dešimtokai pereina į trečią gimnazijos klasę. Pavyzdžiui, pas mus dešimtą klasę baigė apie 26–28 mokiniai, o į trečią gimnazijos klasę ateina gerokai mažiau. Todėl sakyti, kad tikrai turėsime reikiamą skaičių, būtų per drąsu ir per anksti“, – apibendrino Šėtos gimnazijos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad miesto gimnazijose klasės užsipildo greičiausiai ir lieka mokinių, kurie nepatenka į jas. Tokiu atveju jie renkasi iš kaimiškųjų gimnazijų, ir vien jau todėl kaimiškosiose gimnazijose tikslūs mokinių skaičiai paaiškėja tik startavus naujiems mokslo metams.

„Miesto mokyklos jau užpildytos, ten vietų nėra, todėl jiems lengva kalbėti. Tuo tarpu kaimiškosios gimnazijos savo tikrąjį mokinių skaičių sužino tik rugsėjo 1-ąją. Vyksta nuolatinis judėjimas: vieni ateina, kiti išeina. Būna, kad mokinys išeina paskutinę rugpjūčio dieną.

Kita vertus, jeigu miesto gimnazijose netelpa mokiniai, kur jiems eiti? Į profesinę mokyklą? Vienintelis kelias lieka artimiausia gimnazija pagal gyvenamąją vietą. Todėl išlaikyti šias mokyklas yra gyvybiškai būtinas sprendimas“, – sako direktorius.