Ūkininkai laukia sprendimų, o A. Palionis vėl kalba apie „būsimą pagalbą“

Pieno sektoriui skambinant pavojaus varpais, ūkininkai iš valdžios ir toliau girdi pažadus apie „svarstomas priemones“ bei „galimus sprendimus“. Ketvirtadienį vykusioje Vyriausybės valandoje žemės ūkio ministras Andrius Palionis pripažino, kad situacija pieno sektoriuje – sudėtinga, tačiau konkrečios skubios finansinės paramos ūkininkams taip ir neįvardijo.

Problemas išspręs ILTE?

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė ministro teiravosi, kokios priemonės šiandien realiai ruošiamos pienininkams, kurie, anot jo, jau dabar susiduria su išlikimo problema.

„Pieno sektorius šiandien yra ypatingai sudėtingoje situacijoje ir ji blogėja“, – Vyriausybės valandoje kalbėjo B. Ropė.

Atsakydamas ministras daugiausia dėmesio skyrė nuo gegužės 4-osios pradėtai lengvatinių paskolų schemai per ILTE. Pasak jo, jau pirmąją dieną sulaukta 45 paraiškų, o pati priemonė esą turėtų padėti ūkiams stabilizuoti apyvartines lėšas.

Tačiau ūkininkų organizacijos ir dalis politikų atkreipia dėmesį – paskola nėra parama. Jei ūkiai dirba nuostolingai, papildomi įsipareigojimai tik nukelia problemą į ateitį. Tą pripažįsta ir pats B. Ropė.

„Paskola yra paskola ir ne visi dėl tos paskolos džiaugiasi. Jeigu veikla yra nuostolinga, paskola problemą pratemps, bet ji tik didės“, – penktadienį portalui sakė Seimo narys.

Anot jo, dabartinė ILTE priemonė – reikalinga, tačiau ribota. Jai numatyta apie 40 mln. eurų, o kas bus tuomet, kai šios lėšos baigsis – kol kas nėra aišku.

„Kalbama, kad bus papildyta iš kitų ministerijų likusių pinigų. Tik šiandien dar tam poreikio nėra, bet tikiuosi sprendimas bus surastas“, – sakė B. Ropė.

Oficialaus kreipimosi į EK vis dar nėra

Didžiausias klausimas lieka dėl tiesioginės finansinės pagalbos pieno sektoriui. Ministras A. Palionis Vyriausybės valandoje teigė, kad šią savaitę Kipre susitiko su Europos Komisijos žemės ūkio komisaru ir aptarė sudėtingą Lietuvos situaciją.

„Komisaras prižadėjo dar kartelį pasižiūrėti mūsų ypatingą situaciją“, – sakė ministras.

Tačiau konkrečių Europos Komisijos įsipareigojimų ar terminų taip ir neįvardyta. Negana to, iki šiol Lietuva nėra pateikusi oficialios pozicijos raštu dėl pagalbos pieno sektoriui.

B. Ropė pripažįsta, kad Briuselyje dažnai pirmiausia ieškoma politinio sutarimo žodžiu, tačiau tai nekeičia fakto, kad ūkininkai kol kas tebėra nežinioje.

„Matyt, neteikia raštu, kol nėra žodinio susitarimo“, – svarstė jis.

Viltis – naujasis Pieno įstatymas?

Pasak B. Ropės, ilgalaikis problemos sprendimas turėtų būti naujasis Pieno įstatymas, kuriuo siekiama įvesti ilgesnės trukmės supirkimo sutartis, suvienodinti kainodarą bei apriboti dabar itin nevienodai mokamus priedus. Šiuo metu, anot jo, pieno supirkimo sistema Lietuvoje iškreipta.

„Kainą nustato supirkėjas, kaip jam naudinga“, – teigė Seimo narys.

Politikas viliasi, kad įstatymą pavyks priimti dar šioje pavasario sesijoje. Tačiau net ir jis pripažįsta – įstatymo poveikis bus ilgalaikis, o daliai ūkių pagalbos reikia dabar.

„Efektyvesni ūkiai gali skolintis. O kitiems tiesiog reikia duoti injekciją finansine parama. Kito kelio nelabai matau“, – sakė B. Ropė. Jo teigimu, delsimas valstybei gali kainuoti gerokai brangiau nei skubi pagalba šiandien.

„Bankrutavusių ūkių atstatymas kainuos ženkliai brangiau negu dabar kainuotų parama jiems“, – įspėjo parlamentaras.