Modernus Lietuvos ūkis, kuriame vaikai pirmą kartą pamatė tikrą žemės ūkio ateitį

Penktadienį Ingos ir Vyganto Jokubaičių ekologinis pieno ūkis (Šilalės r.) buvo prisipildęs skambaus vaikų juoko ir smalsių klausimų. Ūkyje, kur susitinka lietuviškos tradicijos ir moderniausios technologijos, įvyko viena įsimintiniausių projekto „Mažieji ūkininkai“ dienų. Pirmą kartą Lietuvoje vykstantis tokio pobūdžio projektas atvėrė duris į tikrą, modernų ir tvarų žemės ūkį tiems, kurių rankose – mūsų šalies ateitis ir kaimo gyvybingumas.

Tai nebuvo tiesiog formali ekskursija vaikams – tai buvo gyva, emocinga patirtis apie tai, kaip ant mūsų stalo atsiranda maistas, ir koks iš tiesų yra šiuolaikinio ūkininko darbas: kupinas išmaniųjų technologijų, milžiniškos atsakomybės ir begalinės meilės gamtai.

Kovo mėnesį startavusios Lietuvos kaimo tinklo iniciatyvos pagrindinis tikslas – supažindinti šalies regionų 2-6 klasių moksleivius su moderniu žemės ūkiu, sukurti teigiamą emocinį ryšį su kaimu. Dažnai vaikai kaimą įsivaizduoja kaip sunkų ir purviną darbą, tačiau šis projektas griauna senus mitus.

Norą dalyvauti projekte išreiškė net 50 pažangių ūkių, o iš 40 pretendavusių mokyklų teko atrinkti 11, kurios labiausiai pagrindė savo motyvaciją.

Projektą sudaro trys esminiai etapai:

Edukacijos mokyklose. Jų metu moksleiviai iš trijų ūkininkių – edukatorių mokėsi žemės ūkio pagrindų, tvarumo principų ir patys sėjo augalus, pildė „Mažojo ūkininko dienoraštį“.

Išvykos į ūkius. Pasibaigus edukacijoms, vyksta tiesioginė pažintis su ūkininkų kasdienybe, modernios technikos įvairove, gyvūnų priežiūra.

Kūrybinis konkursas. Vaikų vizijos apie tai, kaip inovacijų dėka žemės ūkis atrodys po daugelio metų.

Šiuo metu projekte dalyvauja 205 moksleiviai iš Akmenės, Kauno, Kretingos, Pasvalio, Radviliškio, Šalčininkų, Vilkaviškio, Tauragės ir Vilniaus rajonų. Dėmesys skirtas ir socialinei įtraukčiai – projekte dalyvauja klasė su specialiaisiais poreikiais.

Ūkis, kur robotai melžia, o šeimininkai kuria ateitį

Ingos Jokubaitienės ir jos vyro Vyganto ūkis Pajūralyje yra gyvas pavyzdys, ką galima sukurti per 27 metus atkaklaus darbo. Nors pradžia buvo asketiška – pirmąsias keturias karves abu jaunieji ūkininkai melžė rankomis, šiandien čia viską reguliuoja robotai.

Ant karvių kaklų kabo specialūs davikliai, kurie siunčia visą informaciją tiesiai į ūkininko kompiuterį: ar karvė sveika, ar jai laikas į melžimo robotą, kiek pieno ji davė.

„Norime, kad vaikai ne tik sužinotų, bet ir patirtų – geriau suprastų ekologiją, pamiltų gyvūnus ir pažintų tikrą ūkio gyvenimą,“ – sako Inga. Ji pati – ne tik pedagogė ir ekologė, todėl šios edukacijos jai yra natūrali veikla, sujungianti abi jos aistras.

Vizito dieną duris atvėrė ir naujoji ferma, pastatyta rekordiškai greitai – per pusmetį.

Inga pabrėžia, kad gyvūnų komfortas yra svarbesnis už bet kokius skaičius: „Šiuo metu turime 85 karves. Ferma talpina 200, bet mes planuojame laikyti apie 140-150, kad jos jaustųsi laisvai, nebūtų susigrūdusios.“ Nors ekologinis ūkininkavimas reikalauja kur kas daugiau pastangų, o supirkimo kainos dažnai nuvilia, Inga ryžtinga: „Iš ekologinio kelio neišsuksim. Geriau tada visai neūkininkauti.“

Vaikai ūkyje tapo tikrais tyrinėtojais. Čia jie pamatė, kaip gaminamas natūralus „Medvėgalio“ jogurtas, kuris vėliau liofilizuojamas. Apžiūrėję visą ūkį, prisižaidę su karvutėmis, vaikai, skanaudami ūkio pieno produkciją, atliko įvairiausias Ingos sugalvotas užduotėles.

Inga pastebi neįtikėtiną emocinį pokytį: „Aš vaikams vedžiau ir edukacijas mokykloje. Atvykusi pirmiausia paklausiau, kas nori būti ūkininku – pakilo dvi rankos. Kai to paties paklausiau išvažiuodama, pakilo visos rankos. O šiandien viena mergytė net priėjo asmeniškai pasakyti, kad tai dabar jos svajonių profesija.“