Kėdainiuose smirda kiekvieną savaitę. Kone nuolat. Protarpiais kvapas toks stiprus, kad riečia nosį, neleidžia prasiverti langų, o būti lauke darosi nebeįmanoma. Smarvė, atrodo, braunasi ne tik į nosį ar stojasi gumulu gerklėje, bet ir sunkiasi į kiekvieną ląstelę. Specialiosios tarnybos užverstos iškvietimais – nes žmonės stresuoja pajutę tai dujų, tai sieros, tai mazuto, tai dar kokius kitus keistus kvapus.

Kėdainiuose tvyrančią smarvę kelis kartus per savaitę jaučia bemaž du trečdaliai kėdainiečių, tai rodo „Rinkos aikštės“ atlikta apklausa. Daugelio akys krypsta į pastaruoju metu itin sunkiai stabilumą bandančią išlaikyti AB „Lifosa“, kuri, tapusi tikrų tikriausia sankcijų Rusijos oligarchams kryžiaus nešėja, darbus tai pradeda, tai stabdo, o tokie stabdymai, spėjama, ir išmeta miestą smardinančius kvapus. Tuo tarpu aplinkosaugininkai tik skėsčioja rankomis ir pripažįsta: Kėdainiuose smirda, bet realiai jie padaryti dėl to nieko negali. Tas pats ir su kitomis valdiškomis institucijomis, kurios turėtų rūpintis nemalonių kvapų pažabojimo problema.

Kvapas – dalykas slidus. Kas vienam kvepia, kitam gal nelabai, tačiau akivaizdu, kad dėl smarvės Kėdainiuose besiginčijančių nebus. 81 proc. kėdainiečių teigia, kad smarvė mieste itin stipri. Tiesa, 66 proc. respondentų teigė, kad kvapas jaučiamas keletą kartų per savaitę, likusieji 15 sakė, kad smirda kasdien.

Dar 13 proc. respondentų atsakė, kad smirda retai, kvapas neintensyvus.

Vos 6 proc. respondentų teigė, kad jiems Kėdainiuose nesmirda.

Iš viso apklausoje dalyvavo 1,4 tūkst. kraštiečių.

Nuvažiavo, apuostė, konstatavo: tikrai smirda

Kaip sakė Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Justinas Vinciūnas, vieną dieną buvo gauti pranešimai apie tai, kad lauke tvyro baisi smarvė, tad aplinkosaugininkai iškart nuvyko ieškoti oro taršos šaltinio.

„Nuvažiavome, apžiūrėjome, apuostėme ir taip, kvapas jautėsi. Užuodėme tą patį aitrų, sunkiai nusakomą kvapą. Man labiau panašu į transformatorinės alyvos kvapą, kitiems panašu į dujas, dar kitiems – į mazuto kvapą. Nuvykome prie galimo oro taršos šaltinio, iš visų pusių buvome, ir jautėme kvapus, tad padaryta išvada, kad kvapas eina būtent iš „Lifosos“. Mano duomenimis, kažkas pasikeitė „Lifosos“ veikloje, gamyboje“, – sakė specialistas.

Kauniečiai tikrino, bet tikrinimas nieko nepagelbėjo

J. Vinciūnas teigė iškart po pranešimų ir patikrinimų informavęs Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėją, mat būtent šis skyrius tikrina įmonę.

Vis dėlto iš paties skyriaus žiniasklaida gavo atsakymą, kad jie įmonę išties tikrina. Joje viską tikrina, išskyrus… kvapus. Nepaisant to, po gyventojų skundų AB „Lifosa“ buvo patikrinta.

„Aplinkos apsaugos departamentas 2023 m. pagal analogiškus nusiskundimus jau atliko neplaninį AB „Lifosa“ patikrinimą. Nustatyta, kad įrenginių apkrovimas mažesnis už nominalų, patikrinimo metu veikiančių taršos šaltinių momentiniai teršalų išmetimai neviršijo nustatytų ribinių verčių. Kitų TIPK leidime nenumatytų teršalų išmetimų taip pat nerasta“, – teigiama atsakyme.

Aplinkosaugininkai ramina tik dėl vieno – kvapas kvapu, bet kėdainiečių sveikatai tas blogas kvapas nekenkia. Na, bent jau fizinei. 

NVSC yra gavusi tris skundus, veiklos pažeidimų nenustatyta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo, kad Kėdainių skyrius gavo 3 skundus, kur AB „Lifosa“ nurodytas kaip galimas oro taršos šaltinis.

„Pirmasis gautas skundas yra pasiekęs III kvapų kontrolės atlikimo etapą, kiti gauti vėliau apjungti į bendrą nagrinėjimą. Šiuo metu gauta informacija ir sudarinėjamas planas oro mėginiams kvapo emisijos (koncentracijos) rodikliams nustatyti“, – atsakyme sakė NVSC atstovė spaudai Vilda Bajoriūnienė.

III etapas reiškia, kad nustatyta, jog įmonė, vykdydama ūkinę veiklą, pažeidimų nepadarė, bet jei kvapas ir toliau išlieka, tuomet atliekamas kvapo koncentracijos vertinimas.

Savivaldybė skundų negavo

Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus l. e. p. vedėja Gintarė Kundrotaitė-Kozins sakė, kad skyrius jokių nusiskundimų iš gyventojų net nėra gavęs, tad pastaruoju metu niekas ir nesprendė jokios kvapų problemos (patiems savivaldybės darbuotojams, panašu, nesmirda). Paskutinį kartą posėdis savivaldybėje dėl kavų buvo sušauktas vasario 15 d.

Aplinkosaugos skyrius pateikė užklausą ir AB „Lifosa“, tačiau pastaroji atsakė, kad technologinio proceso emisijos yra stebimos nuolatos ir jokių leistinų parametrų neviršija.

„Lifosa“ atsiprašo, veikla stabdoma

Pati įmonė nesigina, kad nemalonūs kvapai kraštiečius vargina būtent dėl pokyčių, vykstančių „Lifosoje“.

„Susidurdama su veiklos apribojimais, susijusiais su įmonei pritaikytomis sankcijomis, bendrovė „Lifosa“ gamybinei veiklai pastaruoju metu naudoja kiek kitokias negu įprasta, iš alternatyvių tiekėjų gaunamas fosfatines žaliavas. Ši aplinkybė galėjo lemti neįprastą kvapą, sklindantį iš gamyklos. Nuoširdžiai apgailestaujame, jei tai sukėlė nepatogumų gyventojams“, – sako įmonės atstovė spaudai Indrė Mažeikienė ir pabrėžia, kad jokie oro taršos rodikliai neviršijami – priešingai, jie gerokai mažesni, nei leidžiama.

Tačiau panašu, kad gyventojų bėdos bent jau dėl šių kvapų kuriam laikui baigsis – „Lifosa“ pranešė stabdanti veiklą neapibrėžtam laikui.

„Gegužės 20 d., gamykloje pradėtas kasmetinis planinis remontas, truksiantis iki 6 savaičių. Kol vyks remontas, įmonės gamybinė veikla bus sustabdyta, o veiklos atnaujinimo data dar nėra patvirtinta. Susidariusiomis aplinkybėmis, įmonei taikant sankcijas ir dabartinį administravimo modelį, bendrovė negali veikti efektyviai ir pelningai“, – teigiama įmonės atsakyme.

Įmonė, kaip ir visus pastaruosius metus, siekia dialogu su šalies Vyriausybe rasti kompromisą, tačiau ši yra visiškai nesukalbama ir į diskusijas leidžiasi nenoriai.

Eglė Kuktienė ("Rinkos aikštė")