Darbuotojų, spalio mėn. gavusių minimaliąją mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje buvo 122 tūkst., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

2023 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų buvo 122 tūkst., tai sudarė 10,2 proc. visų darbuotojų (0,5 procentinio punkto daugiau, palyginti su 2022 m. spalio mėn.). Dauguma (96,6 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.

2023 m. spalio mėn. visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 25,5 tūkst., tai sudarė 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje – 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.).

Palyginti su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje ir viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame sektoriuje sumažėjo 0,1 procentinio punkto.

Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 Eur ir daugiau gavusių darbuotojų dalis šalies ūkyje per metus padidėjo 3,7 procentinio punkto (40,2 tūkst. darbuotojų), privačiajame sektoriuje – 3,3 procentinio punkto (26,3 tūkst.), viešajame – 4,5 procentinio punkto (13,9 tūkst.). Daugiausia – 52,2 proc. – tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, finansinės ir draudimo veiklos – 39,5 proc., profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse – 26,7 proc.

Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų, palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi, buvo nekilnojamojo turto operacijų įmonėse, jų dalis 2023 m. spalio mėn. sudarė 9,9 proc. Tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei pernai.

Jaunesnių nei 20 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 3,7 proc. Tokių darbuotojų dalis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,6 procentinio punkto.

Vyresnių nei 60 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 4 proc. Per metus jų dalis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.

Mažose įmonėse (1–9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 10,7 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,1 procentiniu punktu daugiau nei prieš metus.

Daugiausia darbuotojų (32,3 proc.) mažose įmonėse uždirbo nuo 841 iki 1 000 Eur.

2023 m. spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 1 234 Eur, antras ketvirtadalis – nuo 1 234 iki 1 653 Eur, trečias – nuo 1 653 iki 2 385 Eur, paskutinis ketvirtadalis – 2 385 Eur ir daugiau.

Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė – 3 114 Eur – buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia – 1 173 Eur – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (2 012 Eur) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 64,1 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi, buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos įmonėse – 85,8 proc., tai 0,3 procentinio punkto mažiau nei pernai. Mažiausia tokių darbuotojų buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse – 23,3 proc., tai 0,7 procentinio punkto mažiau nei pernai.