Pirmoji Lietuvoje ekologinių veiklos vykdytojų grupių platforma
Projektas „Ekologinės veiklos vykdytojų grupių platformos sukūrimas ekologinės gamybos plėtrai smulkiuose ūkiuose“ – tai reikšmingas žingsnis Lietuvos ekologinio žemės ūkio pažangos link. Jį įgyvendino Žemės ūkio rūmai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – sukurti ES reglamento Nr. 2018/848 reikalavimus atitinkančią informacinę platformą grupiniam smulkiųjų ekologinių ūkių sertifikavimui ir padėti jiems įsitvirtinti ekologinės gamybos grandinėje.
Žemės ūkio rūmų konsultantė dr. Edita Karbauskienė pažymi, kad šios platformos kūrimas atliepia Europos žaliojo kurso, biologinės įvairovės bei „Nuo lauko iki stalo“ strategijų tikslus. Ji sukuria sistemą, kuri ne tik įgalina smulkiuosius ūkius tapti ekologiniais, bet ir padeda stiprinti jų ekonominį pajėgumą, efektyvinti gamybą, mažinti taršą, plėsti ekologinės produkcijos kiekį bei vartojimą vidaus rinkoje.
Nuoseklus darbas – nuo tyrimų iki praktinių sprendimų
Projektas buvo įgyvendinamas etapais: atliktas Lietuvos smulkiųjų ūkių anketavimas ir analizė, atrinkti potencialūs ekologinės veiklos grupių nariai, parengti perėjimo į ekologinę gamybą planai. Taip pat paimti dirvožemio ir augalų ėminiai, vykdyti tyrimai bei pradėti taikyti ekologinei gamybai pritaikytų technologijų sprendimai, apimantys augalų apsaugą, produktyvumą ir ekologinių produkcijos rodiklių vertinimą.
Tvari plėtra remiantis žiniomis ir inovacijomis
Projekto metu sukurtas žinių paketas perduotas ekologinės gamybos plėtrai: diegiamos pažangios technologijos (ypač uogininkystėje, daržininkystėje, sodininkystėje), sukuriamos kolektyvinės ūkininkavimo praktikos, kurios padeda smulkiems ūkiams tapti konkurencingais ir tvariais. Tai atitinka EIP (Europos inovacijų partnerystės) tikslus – skatinti žinių diegimą ir inovacijas žemės ūkyje.
„Ekologinis ūkininkavimas – tai ne tik finansinė nauda ūkininkams, bet ir reikšminga aplinkosauginė vertė visai visuomenei“, – pažymi dr. E. Karbauskienė. Pasak jos, mažesnis cheminių medžiagų naudojimas, anglies sekvestracija, biologinės įvairovės apsauga ir klimato kaitos švelninimas – tai bendros viešosios gėrybės, kurios susijusios su ekologinio žemės ūkio plėtra. Skaičiuojama, kad ekologinės gamybos ekosisteminė nauda gali siekti iki 270 USD už hektarą per metus.
Nacionalinis proveržis: inovatyvi platforma ir grupinis sertifikavimas
Projekte įgyvendinta esminė inovacija – pirmą kartą Lietuvoje kuriama ekologinių veiklos vykdytojų grupių informacinė platforma, leidžianti pradėti grupinį sertifikavimą pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusias ES taisykles. Tai leidžia smulkiems ūkiams bendradarbiauti, gauti organizacinę, administracinę ir technologinę paramą, ko iki šiol jiems trūko.
Projekte numatyta išbandyti naujas grupinio sertifikavimo procedūras, testuoti specializuotas technologijas (ypač daržininkystėje, sodininkystėje, uogininkystėje), parengti perėjimo planus ir bendrai realizuoti produkciją. Ši sistema kuria naujus ekologiškos produkcijos rinkos modelius, regionuose formuoja ekologinės produkcijos telkimo centrus ir suteikia ūkiams konkurencinį pranašumą.
Ateities vizija – stiprūs, bendradarbiaujantys smulkieji ūkiai
„Iki šiol smulkieji ūkiai, veikdami pavieniui, dažnai nesiekė tvarių tikslų ir negalėjo naudotis pažangiomis technologijomis. Projektu siekiama tai iš esmės pakeisti – pasitelkti įvairių sričių specialistų žinias, įgalinti kolektyvinę veiklą, kuri užtikrina tiek ekonominę, tiek ekologinę ūkių naudą“, – pabrėžia dr. E. Karbauskienė.
Projektas rodo, kad ateities ekologinė gamyba – tai ne vien pavienių iniciatyvų rinkinys, bet sistemingai organizuota ir moksliškai pagrįsta smulkiųjų ūkių bendradarbiavimo platforma, užtikrinanti tvarų žemės ūkio augimą ir aplinkos apsaugą.
