Nauji mokesčiai priimti, bet neaiškumų – dar labai daug
Birželio pabaigoje po ilgų svarstymų Seimas galiausiai priėmė galutinį mokesčių įstatymų paketą, kuriame numatyta ir su ūkininkais susijusių pokyčių. Visgi žemės ūkio bendruomenei naujoji tvarka vis dar kelia pernelyg daug klausimų. Neatmetamas variantas, kad rudeninėje Seimo sesijoje ūkininkai dar gali sulaukti ir naujų mokestinių „dovanėlių“.
Pernelyg drastiškas šuolis
Svarbiausias su ūkininkais susijęs pakitimas – nauji Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Politikai pritarė taikyti 15 arba 20 proc. GPM tarifą, priklausomai nuo to, ar žemdirbys per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų). Už siūlymą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 16, o susilaikė 35 parlamentarai.
„Naujoji mokestinė reforma didžiausią įtaką turės patiems stambiausiems žemdirbiams. Mažiesiems, kurie per metus uždirba iki 20 tūkst. apmokestinamų pajamų, GPM liks nepakitęs – 5 proc. Vadinasi, nauji mokesčiai jiems apskritai neturės jokios įtakos“, – paaiškino Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė, ūkininkė bei konsultantė Viktorija Švedienė.
Iki šiol didžiausias ūkininkams taikytas GPM tarifas buvo 15 proc. V. Švedienės nuomone, dabar daugiausiai pajamų uždirbantiems žemdirbiams iš dalies bus užkirstas kelias atlikti naujas investicijas.
„Jei pinigai lieka ūkyje, galima juos investuoti į gamybą, didinti bendrąjį vidaus produktą. Dabar dalį investicijoms skirtų lėšų ūkininkai bus priversti sumokėti valstybei, tad tam tikra prasme tai kažkiek paveiks jų ūkių gyvybingumą. Svarbu, kad Valstybė, surinkusi naujus mokesčius, tinkamai juos investuotų ir dalį jų skirtų padėti tiems patiems ūkininkams. Aišku, saugumas mus irgi motyvuoja, tad gynybai numatyti lėšų taip pat būtina“, – pabrėžė V. Švedienė.
Panašiai mąstė ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus. Anot jo, ūkininkai tikrai nevengia mokėti mokesčių, tą puikiai supranta tiek jauni, tiek vyresni žemdirbiai. Pasak jo, mokėti mokesčius turėtų būti kiekvieno Lietuvos piliečio garbės reikalas, tačiau valdžios atstovai taip pat privalo aiškiai ir konkrečiai komunikuoti, kokioms sritims tie mokesčiai išleidžiami.
„Dabar kartais susidaro įspūdis, kad iš pradžių iš gyventojų surenkamos lėšos, o po to galvojama, ką su jomis daryti. Dėl to visuomenėje kyla daug nepasitenkinimo, nusivylimo, trūksta palaikymo. Naujoji mokestinė reforma lėmė, kad kai kuriems ūkininkams GPM išaugs net 5 proc. Manau, kad tai – pernelyg didelis šuolis. Mokesčiai turėtų kilti palaipsniui – po 1-2 proc.“, – savo nuomone dalijosi dr. A. Svitojus.
Jis taip pat baiminosi, kad Seimo rudens sesijoje dalis su ūkininkais susijusių mokestinių pakitimų dar gali būti pakoreguoti, nes jau dabar pradeda aiškėti paliktos įstatymų spragos ir trūkumai.
„Dar yra visokių niuansų, kuriuos reikia išspręsti, išaiškinti. Svarbu, kad tie pakitimai nebūtų nukreipti prieš žemdirbius. Mūsų ūkininkai tikrai nori dirbti, užsidirbti, investuoti, išlaikyti savo šeimas ir tikrai neatsisako mokėti mokesčius. Svarbu, kad jie būtų adekvatūs“, – pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Pasigenda išaiškinimo
Nors nauji įstatymų paketai jau priimti, tačiau jie ir toliau tarp žemdirbių kelia daug diskusijų. V. Švedienė teigė labiausiai pasigendanti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kai kurių kitų institucijų išaiškinimo, kaip reikėtų traktuoti pasikeitusius kai kuriuos teisės aktus.
„Guodžia tik tai, kad nauji mokesčiai įsigalios nuo kitų metų pradžios, o realiai juos mokėsime tik dar po metų. Vadinasi, institucijos turi šiek tiek laiko smulkmenoms išaiškinti“, – svarstė pašnekovė.
Kaip pavyzdį ji pateikė situaciją, kai daugiau nei pusę savo pajamų ne iš žemės ūkio veiklos gaunantis žemdirbys visai „netyčia“ gali tapti ne ūkininku ir jam gali būti pradėti taikyti visai kitokie mokestiniai kriterijai. V. Švedienės nuomone, tokias ir panašias situacijas reikėtų kuo greičiau išaiškinti, kad jos žemdirbiams nekeltų jokių abejonių.
„Tarkime už 200 tūkstančių eurų aš parduodu grūdų kūlimo kombainą, o tais pačiais metais likusios mano pajamos yra kiek mažesnės. Tai kas aš esu – ūkininkas ar technikos pardavėjas?“ – retoriškai svarstė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė.
Ištaisyta neteisybė
Analizuodama naują mokestinę sistemą V. Švedienė pasidžiaugė, kad joje pagaliau ištaisyta iki šiol galiojusi absurdiška tvarka. Nuo 2026 m. nuostolingai metus baigusiems ūkininkams vėl bus leidžiama sumokėti Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) mokestį, skaičiuojamą nuo galiojančios minimalios mėnesinės algos. Nuo 2023 m. sausio 1 d. tokia galimybė buvo panaikinta.
„Pasitaikydavo absurdiškų situacijų. Pavyzdžiui, grūdus nukūlusius žemdirbius tais metais netenkindavo grūdų supirkimo kainos, todėl jie prikultą produkciją realizuodavo po Naujųjų metų. Vadinasi, tai metais jie neturėdavo apmokestinamų pajamų, nesvarbu, kad jų grūdai vis dar gulėdavo aruoduose. Iki šiol tie, kurie neturėdavo apmokestinamų pajamų negalėdavo susimokėti nei valstybinio socialinio draudimo, nei privalomo sveikatos draudimo mokesčių. Dabar jau bus leidžiama tą daryti. Iki šiol tokiais atvejais žemdirbiams nesikaupdavo nei pensijos stažas, jie negalėjo išeiti tėvystės ar motinystės atostogų, negalėjo gauti ligos pašalpos. Lietuvoje tikrai buvo tokių žmonių, kuriems reikėjo tokios paramos. Pagaliau ūkininkams bus garantuotas bent šioks toks socialinis saugumas“, – džiaugėsi V. Švedienė.
Savotiškas palengvinimas
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė pasidžiaugė ir tuo, kad naujoji mokesčių sistema žemdirbiams suteikė dar vieną palengvinimą. Atsirado vadinamieji „įrangos nusidėvėjimai“, susiję su dirbtinio intelekto dalykais, kompiuteriais ar kita išmaniąja technika.
„Pavyzdžiui, ūkininkas nusiperka kompiuterį, kuris per trejus metus turėtų nusidėvėti. Jei už jį sumoka 9 tūkstančius eurų, iki šiol kasmet į išlaidų sąrašą galėdavo įrašyti po 3 tūkstančius eurų, taip mažindamas savo apmokestinamąsias pajamas. Nuo šiol bus leidžiamas į išlaidas iškart įtraukti visus 9 tūkstančius, su sąlyga, kad žemdirbys įsipareigos tą kompiuterį naudoti trejus metus, tačiau likusiais metais į išlaidų eilutę jis jau negalės įtraukti nusidėvėjimo išlaidų. Kitaip tariant, ūkininkai dabar galės daugiau laviruoti ir spręsti, kas jiems geriau“, – paaiškino pašnekovė.
Jos teigimu, nauja mokestinė sistema nors ir sumažins kai kurių ūkininkų investicines galimybes, tačiau ji tikrai netaps kokiu nors akmeniu po kaklu, kuris galėtų paskandinti žemės ūkio sektorių.
„Kadangi atsiranda daugiau galimybių laviruoti, nurodant apmokestinamas pajamas, ūkininkams reikės tiesiog protingai tuo naudotis. Čia, aišku, nebus apsieita be gabių finansų tvarkytojų. Kita vertus, kūrybiškumo reikės ne tik žemdirbiams, bet ir Valstybei. Jei valstybė nepadės savo gyventojams uždirbti, nebus kam mokėti mokesčių. Įvertinus dabartinę geopolitinę padėtį, stringančius eksportus, išties didėja rizikų, kad ūkininkai pakankamai neuždirbs. Nesinorėtų, kad taip būtų. Kaip tik norėtųsi palinkėti, kad mūsų žemdirbiai gyventų gerai. Tada ir valstybei viskas bus gerai“, – šypsojosi V. Švedienė.
