Arūnas Narauskas: tarp pedagogikos, teatro ir lietuviškų tradicijų svetur

Daugiau nei tris dešimtmečius Arūnas Narauskas savo gyvenimą skiria pedagoginiam darbui ir žmonėms. Jis dirba specialiuoju pedagogu, vadovauja teatro studijai „Runa“, vienijančiai intelekto negalią turinčius vaikus ir jaunuolius, aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, dainuoja, veda renginius, o vasaromis vyksta dirbti į Norvegiją. Nepaisant gausybės veiklų, pašnekovas sako, kad svarbiausia jo gyvenime visuomet buvo ir išlieka žmonės.

„Esu tikras dzūkas – atsakingas ir žodžio žmogus. Mano gyvenime svarbiausi yra žmonės, todėl didžioji laiko dalis skirta darbui ir bendravimui su tais, kuriems reikia pagalbos, palaikymo ar tiesiog nuoširdaus dėmesio“, – sako A. Narauskas.

A. Narauskas dirba specialiuoju pedagogu Alytaus rajono Simno gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriuje ir Alytaus Vidzgirio mokykloje. Taip pat jis įgyvendina projektus Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ Alytaus rajono padalinyje.

Be pedagoginės veiklos, jis aktyviai dalyvauja ir kultūriniame gyvenime – veda renginius, dainuoja Alytaus rajono savivaldybės Simno kultūros centro ansambliuose „Credo“ ir „Fortūna“.

„Kai dirbi iš širdies ir myli tai, ką darai, laiko atsiranda viskam. Svarbiausia neprarasti noro būti naudingu kitiems“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vaikystės svajonė išsipildė kitaip

Nors šiandien A. Narauską daugelis pažįsta kaip ilgametį pedagogą ir teatro studijos vadovą, vaikystėje jo svajonė buvo visai kita.

„Prisipažinsiu – vaikystėje svajojau tapti aktoriumi. Mama visą gyvenimą dirbo mokytoja, todėl man ši profesija atrodė labai sunki ir atsakinga“, – prisimena jis.

Po 32 metų darbo švietimo srityje pašnekovas sako supratęs, kad anuomet neklydo – mokytojo darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir kantrybės, atsidavimo bei meilės žmogui. „Niekada nesigailėjau pasirinkęs šį kelią. Priešingai – jis tapo mano gyvenimo prasme ir pašaukimu“, – sako A. Narauskas.

Vis dėlto vaikystės svajonė būti aktoriumi išsipildė savaip – jau daugiau nei tris dešimtmečius jis vadovauja teatro studijai „Runa“, vienijančiai intelekto negalią turinčius vaikus ir jaunuolius, kuria jiems spektaklius ir juos režisuoja. Pasak A. Narausko, teatras jiems tampa ne tik kūrybine veikla, bet ir galimybe augti, drąsėti bei atsiskleisti.

„Darbas su šiais vaikais ir jaunuoliais man reiškia labai daug. Kiekvienas jų žingsnis į priekį yra ir mano džiaugsmas. Nors kartais einame mažais žingsneliais, svarbiausia, kad nuolat judame pirmyn“, – kalba pašnekovas.

Nuo šešių aktorių iki gausios teatro šeimos

Teatro studija „Runa“, vienijanti intelekto negalią turinčius vaikus ir jaunuolius, gimė iš paprastos idėjos – suteikti mokiniams galimybę atsiskleisti scenoje. Pradėjęs dirbti mokykloje, A. Narauskas iš pradžių vaikus mokė pinti iš vytelių, tačiau netrukus pastebėjo, kad dalis jų domisi teatru. Kadangi mokykloje tokios veiklos nebuvo, jis parašė pirmąjį scenarijų ir pastatė pirmąjį spektaklį. Tuomet scenoje vaidino šeši artistai, o šiandien teatro studijoje jų – jau aštuoniolika.  

Didžiausiu įvertinimu pedagogas laiko tai, kad buvę mokiniai, baigę mokyklą, ir toliau sugrįžta į teatro studiją. „Tai ženklas, kad einame teisingu keliu“, – sako jis.

Didelę reikšmę teatro bendruomenei turi ir profesionalių aktorių Larisos Kalpokaitės bei Jono Braškio palaikymas. Pasak A. Narausko, jų apsilankymai premjerose vaikams ir jaunuoliams tampa ypatinga švente.

„Jie savo šiluma ir nuoširdumu atrado kelią į vaikų širdis, įkvėpdami juos kurti, augti ir tikėti savo galimybėmis“, – pabrėžia pašnekovas.

Didžiausias atlygis – kitų žmonių augimas

Paklaustas, kas jį motyvuoja nepavargti nuo gausybės veiklų, A. Narauskas ilgai negalvoja.

„Mano didžiausia motyvacija – žmonės, su kuriais dirbu. Kai matau vaikų ir jaunuolių džiaugsmą, pasitikėjimą savimi ir norą kurti, suprantu, kad visa tai turi prasmę.“

Jo įsitikinimu, mokytojo darbas nesibaigia pamokų klasėje. „Tai galimybė įkvėpti, padėti atsiskleisti ir parodyti, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir gali daug pasiekti“, – sako jis.

Vasaros svetur padeda sugrįžti su naujomis idėjomis

Pastaruosius dešimt metų vasaras A. Narauskas praleidžia Norvegijoje. Nors pradžioje šį sprendimą lėmė noras greičiau grąžinti būsto paskolą, šiandien jis į tai žvelgia visai kitaip.

„Norvegija tapo galimybe pažinti kitą šalį, jos žmones, kultūrą ir kitokį gyvenimo ritmą. Čia galiu ne tik dirbti, bet ir atgauti jėgas, pasisemti naujų minčių bei įkvėpimo.“

Anot jo, gyvenimas kitoje aplinkoje dar labiau išmokė vertinti paprastumą, nuoširdų bendravimą ir žmogaus darbą. Norvegijoje jis ne tik įgyja naujos patirties, bet ir pasisemia įkvėpimo, naujų minčių bei idėjų, kurias vėliau parsiveža į Lietuvą ir pritaiko savo kasdienėje veikloje, dirbdamas su žmonėmis bei bendruomene.

Į Norvegiją jis kasmet vežasi ir dalelę Lietuvos – lietuvišką maistą. Draugo keptas šakotis, naminė duona, sūriai, dešros ir kiti lietuviški skanėstai tampa puikia proga supažindinti norvegus su mūsų tradicijomis.

Lietuviškas tradicijas A. Narauskas puoselėja ne tik vaišindamas draugus atsivežtais skanėstais, bet ir pats gamindamas lietuviškus patiekalus. Šiemet jis ryžosi iš norvegiškų bulvių pagaminti cepelinus. Kaip sako pašnekovas, eksperimentas pavyko puikiai ir dar kartą įrodė, kad lietuviškos tradicijos gyvos net ir toli nuo namų.

„Man labai smagu, kad lietuviška virtuvė patinka mano draugams norvegams. Maistas yra nuostabus būdas pažinti vieniems kitus – jis suartina tautas, kultūras ir žmones“, – šypsosi pašnekovas.

Rekonstrukcija atvers naujų galimybių

Kalbėdamas apie Simno gimnazijos Specialiojo ugdymo skyriaus rekonstrukciją, A. Narauskas neslepia džiaugsmo.

Jo nuomone, atnaujintos erdvės suteiks daugiau galimybių mokiniams mokytis, kurti ir jaustis saugiai, o teatro studijai „Runa“ – dar geresnes sąlygas repeticijoms bei pasirodymams.

„Teatras mūsų mokiniams nėra tik scena. Tai vieta, kur jie ugdo pasitikėjimą savimi, kūrybiškumą, bendravimo įgūdžius ir gali parodyti visuomenei savo gebėjimus“, – sako jis.

Gerumas prasideda nuo mažų žingsnių

Paklaustas, ką norėtų palinkėti žmonėms, A. Narauskas kalba apie paprastus, bet svarbius dalykus.

„Norėčiau palinkėti nebijoti veikti, kurti ir dalintis tuo, ką turime geriausio. Dideli ir gražūs dalykai prasideda nuo mažų žingsnių – nuo nuoširdaus pokalbio, geros idėjos ar pagalbos kitam žmogui.“

Anot jo, stipriausi tampame tada, kai esame kartu, o kiekvienas žmogus turi talentų, kuriuos kartais tereikia padėti atrasti.

„Gerumą, kultūrą ir pagarbą galime kurti kasdien – savo darbais, žodžiais ir požiūriu į kitą žmogų. Nereikia laukti ypatingos progos padaryti kažką gražaus. Kartais viena maža pastanga kitam žmogui gali reikšti labai daug“, – įsitikinęs Arūnas Narauskas.