Pėsčiomis per Dzūkų jūrą – Dusios ežerą

Ši žiema Dzūkijoje padovanojo retą ir vis rečiau pasitaikančią galimybę – pėsčiomis pereiti Dusios ežerą, dar vadinamą Dzūkų jūra. Dusia užšąla ne kiekvienais metais, todėl tokia proga – tikra gamtos dovana tiems, kurie moka ją pastebėti ir įvertinti.

Šiemet ežerą dengia apie 50 centimetrų storio ledas, leidęs jaustis saugiai ir drąsiai leistis į kelionę per vieną didžiausių Lietuvos ežerų. Atviros ledo platybės, horizontai be ribų ir beveik absoliuti tyla kuria ypatingą patirtį – tokią, kurią sunku pamiršti ir dar sunkiau perteikti žodžiais.

Dusia – trečias pagal dydį ežeras Lietuvoje, jo ilgis siekia apie 9 kilometrus, o plotas – 23,3 kvadratinius kilometrus. Tokie mastai leidžia suprasti, kodėl šis ežeras Dzūkijoje vadinamas jūra – tiek savo dydžiu, tiek jausmu, kurį patiri būdamas jo viduryje.

Kelionės metu pėsčiomis buvo įveikta 7,91 kilometro distancija. Žygis truko 2 valandas ir 31 minutę, oro temperatūra siekė apie –3 laipsnius, o judant per ledą sudeginta apie 677 kilokalorijos. Tačiau skaičiai – tik detalės. Tikroji vertė slypėjo ne kilometruose ar laike, o pačiame buvime – tarp dangaus ir ledo.

Tvirtas ledo pagrindas po kojomis, platus horizontas ir žiemos tyla kvietė sulėtėti, įsiklausyti į save ir gamtą. Tokios akimirkos primena, kad Dzūkija – ne tik miškai ir smėlynai, bet ir galingi vandenys, kurie kartais, labai trumpam, leidžia per juos eiti pėsčiomis.

Dusia – neabejotinai vienas gražiausių Dzūkijos simbolių. Ir ši žiema leido jį patirti iš arti.