Mažieji ūkiai jaučiasi engiami
Pagrindinius žemės ūkio darbus jau atlikę žemdirbiai paskyrė savišvietai. Ūkininkai gausiai dalyvavo Elektrėnų savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus organizuotame kasmetiniame susitikime su ūkininkais, kuris šiemet vyko Kietaviškių kultūros klube.
Informacija, kuria pasidalino Žemės ūkio rūmų atstovai, nenudžiugino savivaldybės smulkiųjų ūkininkų. Tačiau geros nuotaikos suteikė apsilankymas ūkininkų Obelevičių sodyboje Gilūšio kaime.
Susitikime įžanginį žodį tarė Elektrėnų Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška, ūkininkams naudingo susitikimo linkėjo administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius ir jo pavaduotoja Inga Kartenienė.
LŽŪKT teikiamas paslaugas, naujoves ir perspektyvas pristatė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė Jolanta Armonavičienė.
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Donatas Matijoška pateikė informaciją apie Skyriaus veiklą, atliktus melioracijos darbus ir kt. 2022 m. registruoti 935 ūkininkų ūkiai (2021 m. – 835) ir 51 ekologinis ūkis (2021 m. – 47). Pasak vedėjo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad ūkiai šiek tiek stambėja, nes 2022 m. pateikta 915 paraiškų, deklaruotas plotas yra 16856,20 ha, o 2021 m. pateikta 951 paraiška, deklaruotas plotas – 16690,72 ha.
Aktualų pranešimą apie Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano naujienas ir pokyčius finansavimo programoje skaitė Žemės ūkio rūmų atstovai Agnė Ribašauskienė ir Modestas Rezgys. Pranešėjai ūkininkams pademonstravo kone 100 puslapių apimties vizualinę medžiagą, kurioje išsamiai išdėstyta, kaip teks ūkininkauti ateinančius ketverius metus. Didžioji dalis reikalavimų ūkininkams jau žinoma, bet yra ir naujienų, pavyzdžiui, nuo 2024 m. prie melioracijos griovių privalo būti paliekamos mažiausiai 3 m pločio palaukės su žoline danga.
Elektrėnų savivaldybėje vyrauja smulkieji ūkiai, todėl paramos klausimai salėje sukėlė nepasitenkinimo šurmulį. Žemės ūkio ministerija skelbia siekianti stabdyti mažų ir vidutinių ūkių traukimosi iš rinkos tempus bei padidinti šių ūkių gyvybingumą, artinant jų generuojamas pajamas prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje. Tačiau numatomos išmokos ūkininkams, rodos, kalba priešingai. Kuo mažiau hektarų ūkininkas valdo, tuo mažesnes išmokas gaus. Už pirmus 10 ha preliminarus išmokos dydis sieks 75 Eur/ha, o už pirmus 30–50 ha – 108 Eur/ha.
Pasak ūkininkų, tokia išmokų tvarka prieštarauja viešai politikų deklaruojamam tikslui skatinti smulkiuosius ūkius.
Pasak Šuoliuose kartu su tėvu ūkininkaujančio Dainiaus Aleknavičiaus, laukų apsodinimo sąnaudos panašios, tiek didesniuose, tiek mažesniuose ūkiuose, bet engiami yra mažieji. Išmokų tvarka, kai už pirmus hektarus mokama mažiau, ūkininkams atrodo nesąžininga. Kaip plėsti ūkius, kai žemės nuomos kaina didėja, o žemės, kurią gali nuomotis, mažėja. Mažieji ūkininkai nepajėgūs nusipirkti technikos, kuri pagerintų ūkio našumą. Dainius Aleknavičius kalbėjo, kad už paramą, skirtą ūkininkams, gali nusipirkti tik akėčias ir skutikų, o kas tuos padargus trauks? Senu traktoriumi dirbantis ūkininkas teiravosi, kodėl buvo sumažintos kompensacijos už nepalankias ūkininkavimo sąlygas. „Ar kalnas sumažėjo, ar žemės pagerėjo“, – klausė jis. Žemės ūkio rūmų atstovai konkrečių atsakymų neturėjo, bet žadėjo ūkininkų pastabas perduoti Žemės ūkio ministerijai.
Kad Šuolių ir Gilūšio apylinkėse ūkininkavimo sąlygos nėra lengvos, įsitikinome nuvykę į Obelevičių gyvulininkystės ūkį Gilūšyje. Nuo sodybos, kurią naujieji savininkai pirko iš rašytojo Almio Grybausko, atsiveria nuostabios kalvos. Į jas pažiūrėti gražu, bet ūkininkams Aleknavičiams į kalną traktoriumi riedant kuro sąnaudos išauga. Kalvos ar lygumos visai nerūpi ūkininkės Ritos Obelevičienės auginamiems hailendų veislės galvijams, kurių ūkyje 38.
Savo ūkyje svečius priėmė ir apie galvijų auginimą veisimui plačiau papasakojo Giedrius Obelevičius, su žmona valdantis 30 ha ekologinio ūkio. Kaunietis Giedrius sodybą Gilūšyje įsigijo poilsiui, tačiau vėliau nutarė ūkininkauti: ėmė veisti hailendų veislės galvijus, kalnuotas vietoves apsodino vynuogėmis, augina bites. Nors hailendai gana stambūs, didelius ragus turintys galvijai yra stebėtinai ramūs. Ūkį aplankę svečiai žavėjosi šių gyvulių grožiu. Hailendai turi vešlų kailį, todėl tinka šaltam šiauriniam klimatui, ištisus metus juos galima laikyti lauke. Ūkininkai susipažino su gyvulių priežiūros aktualijomis, apžiūrėjo modernią gyvulių girdymo sistemą, lauko šeryklas.
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus darbuotojai, siekdami išsiaiškinti ūkininkų poreikius, parengė ir paprašė dalyvių užpildyti anketas. Į klausimą, ar reikalingas ūkininkams toks susitikimas, 26 iš 30 užpildžiusių anketą, atsakė taip, todėl tokie susitikimai bus organizuojami ir ateityje, vis kitoje seniūnijoje. Taip pat 26 dalyviai paprašė teikti elektroniniu paštu informaciją apie teisės aktus, susijusius su žemės ūkiu. Vedėjas D. Matijoška sakė, kad Skyrius parengs aktualių teisės aktų apžvalgas ir jos bus išsiųstos el. paštu pageidaujantiems.
Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus organizuojami susitikimai padeda ūkininkams sekti žemės ūkio aktualijas, skatina ūkininkų bendravimą, suteikia progą apsikeisti patirtimi, išsakyti tai, kas neramina.
Virginija Jasinavičiūtė ("Elektrėnų kronika")