Ūkininkai iš NMA reikalauja teisingumo
Į susitikimą su Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais, atvyko apie 30 šalies ūkininkių. Tų, kurių projektams valstybė pritrūko daugiau kaip 20 mln. eurų paramos. Ūkininkai tikisi, kad pinigai, bent jau gruodį, vis tik bus išmokėti. Jeigu ne, ūkininkai nevykdys įsipareigojimų, dėl to turės mokėti deslpinigus ir netesybas. Sumos kiekvienam ūkininkui gali svyruoti nuo kelių tūkstančių iki 12 000 eurų ir daugiau.
Ūkininkų lauktų ne tik finansinė, bet ir reputacinė žala.
Dalies žemdirbių įsipareigojimai prieš tiekėjus yra pasibaigę prieš mėnesį ir daugiau.
Apie susitikimą su NMA sužinota penktadienį po darbo valandų
„Ūkininkai pirmadienį vėl renkasi Vilniuje! Kol kas be traktorių“, – pranešime rašė nuo ŽŪM veiksmų nukentėję ūkininkai.
„Valdžia vėl kviečia ūkininkus vienytis. Žinoma, savais būdais. Prieš keletą savaičių sektorių pasiekė žinia, kad NMA šiais metais paramos išmokėjimui pritruks 20 mln. Eur. Tai reiškia, kad pateikusieji mokėjimo prašymus suplanuotų pinigų artimiausiu metu negaus ir neabejotinai susidurs su finansiniais ir reputaciniais nuostoliais. ŽŪM ir NMA komunikacija šiuo klausimu labai vangi ir ribota. Telefoninius sukčius primenantys skambučiai, padrika informacija apie pasirinkimus ir pasekmes tapo ūkininkų kasdienybe“, – rašė žemdirbiai.
Kas nutiko?
Žemės ūkio ministerija nesuplanavo pakankamo kiekio lėšų, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos (KPP) priemonei „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas", o žemės ūkio ministras Andrius Palionis, užuot skubiai ieškojęs lėšų valstybės biudžete, nuėjo lengviausiu keliu – pinigai esą gali palaukti ir iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Nors kitos ministerijos sugebėjo susitarti su Finansų ministerija ir vyriausybės nutarimu joms buvo skirta lėšų užkontraktuotiems projektams, kuriems trūksta ES pinigų.
NMA prieš kelias dienas pradėjo atakuoti ūkininkus skambučiais, kuriais ragino sutikti, jog už projektus žemdirbiams lėšos būtų pervestos tik kitais metais – iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. Strateginio plano lėšų.
Problema pagilėjo, kai NMA prieš porą dienų į „Palionio sąrašą“ patekusiems ūkininkams pradėjo siųsti raštus su sutikimo šablonais, kuriuos pasirašę žemdirbiai prisiimtų visišką atsakomybę dėl pažeistų susitarimų su tiekėjais.
Palikti ir valdžios, ir savų
ŽŪM savo atsakymuose „Agrobitei“ tarsi mėgino permesti dalį kaltės ir patiems žemdirbiams. Be to, pats žemės ūkio ministras A. Palionis, panašu, viešojoje erdvėje nori likti nuošalyje, tarsi nebūti siejamu su šiuo skandalu, nors apie lėšų trūkumo problemą būtent jam pačiam buvo žinoma dar iki rudens.
Apie skandalingą situaciją sužinoję Seimo nariai, priklausantys Kaimo reikalų komitetui (KRK), žadėjo problemą apsvarstyti KRK posėdyje. Tačiau vėliau šių planų, pasak KRK pirmininko Broniaus Ropės, buvo atsisakyta, nes „į komitetą niekas nesikreipė“.Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT), kuri skelbiasi, jog vienija įtakingiausias žemdirbių organizacijas, pirmininkas Jonas Vilionis pabrėžė, kad į Seimo komitetą nesikreips. „Ministerija pasielgė teisingai“, – gynė ŽŪM J. Vilionis.
Tikėtina, kad LŽŪT tyla susijusi su 80 000 Eur, kurie palaiminus ŽŪM, buvo skirti „savivaldai stiprinti“, organizuojant 9 skirtinguose rajonuose informacinius renginius, kur žemės ūkio aktualijos su LŽŪT aptariamos dalyvaujant A. Palioniui, NMA, VMVT ir kitų institucijų vadovams.
