Mažų ožiukų priežiūra
Sveikas ir stiprus ožkiukas po 15–20 min. jau bando žįsti. Todėl prieš tai ožkos tešmenį reikia nuplauti švariu šiltu vandeniu, sausai nušluostyti, o pirmąsias krekenų čiurkšles numelžti, nes gali būti susikaupusių ligas sukeliančių bakterijų. Ožkiukui būtina kuo greičiau pažįsti krekenų, nes kitaip nepasišalina išmatos ir jis nugaišta. Be to, krekenos labai kaloringos, turi daug druskų, suteikia atsparumo ligoms. Todėl, jei ožkiukas silpnas, reikia jį prinešti prie tešmens ir padėti susirasti spenį.
Pirmąją dieną krekenų duok kas 2–3 val. po 20–30 g, kitą dieną – kas 4–5 val. po 50–70 g, o vėliau 5 kartus per dieną po 100 g. Jei pirmąjį mėnesį ožkiukui pieno negailėsi, jis užaugs gražus ir sveikas. Pasitaiko, kad ožkavimosi metu ožka nugaišta. Tada tenka ožkiuką auginti be jos arba atiduoti kitai ožkai. O kad ši prisiimtų jį kaip savą, jos pienu sušlapink ožkiuko uodegytę, visą galvą ir aptrink arba apipurški kailiuką. Tai pakartok keletą kartų.
Vietoj ožkos pieno ožkiuką dvi savaites galima girdyti virintu šiltu vandeniu, kuriame išplakamas kiaušinio trynys. Nuo 10–14 d. ožkiukai pradeda ėsti šieną, šiaudus, duodama ir po truputį koncentratų. Veislei laikomus ožkiukus geriau auginti prie ožkos (3–4 mėn.). Tačiau galima juos atskirti tuojau pat po apsiožkavimo ir girdyti ožkos pienu (iškart pratink gerti iš indelio). Vėliau pieno kiekį palaipsniui mažink ir girdyk kruopų arba miltų nuoviromis. Atskirtus nuo ožkos ožkiukus šerk kokybiškais pašarais ir ganyk geroje ganykloje.
Dažnesnės ožkų ligos
Kanopų priežiūra. Dukart per metus būtinai ožkų nagas reikia apipjaustyti (ypač prieš ganiavą), išvalyti ir išdezinfekuoti (galima 5 proc. formalino tirpalu, sumaišytu su 5 proc. acto rūgšties tirpalu, 1 proc. vario sulfatu, 5 proc. kalio permanganatu ar kt.), o nuokarpas sudeginti.
Tešmens ligos. Mastitu sergančią ožką reikia mažiau šerti ir girdyti, melžti kas 2–3 val. Tešmenį įtrinti kamparo aliejaus ir medaus mišiniu, šlapimu, ichtiolo kamparo tepalu. Jei tešmuo sukietėjęs, karštas, skausmingas, o paspaudus iš spenio bėga pilkos spalvos skystis ar varškė (gali būti ir kitokių išskyrų), ožkiukams tokio pieno negalima duoti. Ožką reikia išmelžti, tešmenį išmasažuoti. Po to į spenio kanalą suleisti mastisano A, B, E, masticido, mastivaleno ar kitų antimastitinių vaistų po 10 ml 2 kartus per dieną. Kiekvieną kartą suleidęs vaistus spenio galą patepk dezinfekuojančiu tepalu (streptocidu, gentomicinu, eritromicinu ir kt.). Jei po 2–3 gydymo dienų mastitas nepranyks, pakeisk antibiotikus ir išsikviesk veterinarijos specialistą.
Infekcinį mastitą gali sukelti ir po apsiožkiavimo per spenio kanalą patekęs virusas. Tuomet tešmuo padidėja, įgauna raudonai violetinį atspalvį. Iš spenių iš pradžių išsiskiria vandeningas skystis, o vėliau kraujas su pūliais. Ožka neėda, guli, neatrajoja, kūno temperatūra pakyla iki 41–41,5 laipsnio. Tokiai ožkai reikia 1–2 kartus per dieną duoti antibiotikų, norsulfazolį, o į raumenis leisti penicilino darinius. Ožkiukus nuo jos būtina atskirti.
Jei suskilo ožkos speniai,tešmenį apiplauk boro rūgšties tirpalu(1 arbatinį šaukštelį rūgšties ištirpink 1 stiklinėje vandens), o spenius patepk boro tepalu, vazelinu arba lydytu sviestu. Be to, gali išvirti šviežių kiaulienos taukų, kvietinių miltų bei augalinio aliejaus (2 dalys) ir gryno bičių vaško (1 dalis) pastos. Tokiais mišiniais patepus, reikėtų palaikyti apie 10 valandų. Na, o žaibiškai įtrūkimus gydo solkoserilo tepalas.
Virškinamojo trakto ligos. Jei ožka neėda koncentratų ir neatrajoja, vadinasi, sutriko jos prieskrandžių darbas. Duok jai obels šakelių, anglies tablečių, pieno, karčiosios druskos ir gerai ją pavaikyk. O kai pilve susikaupia daug dujų, atsiranda diegliai. Ožka neėda, neatrajoja, labai prakaituoja, užsilaiko išmatos. Tuomet kas 3 val. daryk ramunėlių klizmą (0,5 l vandens ir sauja ramunėlių), pilvą aprišk kuo nors šiltu arba pririšk guminį šildytuvą. Kai susikaupia daug dujų didžiajame prieskrandyje ir žarnyne, ožka išpunta. Tai atsitinka priėdus daug ankštinių žolių, sultingo atolo, kopūstų lapų (ypač šlapių).Tuomet ožką pavaikyk, skubiai sugirdyk 0,5 l amoniako tirpalo (1 arbatinis šaukštelis amoniako ir 0,5 l vandens) arba muilino vandens, timpanolio, tetraciklino, ichtiolo ar tiesiog pieno ir daryk klizmą. Pilvą apipilk šaltu vandeniu ir įtrink šiurkščiu skuduru.
Suviduriavusių ožkiukų ir ožkos nešerk (gali, tik paduoti džiovinto pelyno šakelę) ir negirdyk. 2–3 kartus per dieną duok levomicetino, tetraciklino, neomicino, gentomicino, sulfadimetoksino tablečių ar kitų sulfanilamidų (10 mg/kg gyvulio svorio). Iš pradžių sveikstantiems gyvuliams būtina dieta, prie normalaus šėrimo pereinama pamažu.