N. Mačiulis: išaugusių palūkanų normų poveikį bendrovės pajus tik 2024 m.
„Swedbank” ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad nors infliacija euro zonoje nebėra problema, o Europos Centrinis Bankas (ECB) jau ateinantį pavasarį turėtų sumažinti palūkanų normas, neigiamą jų poveikį verslas dar tik pajus, kadangi realios palūkanų normos vis dar didėja. Pasak jo, išaugusi infliacija leido įmonėms padidinti prekių ir paslaugų kainas greičiau, nei augo kaštai, tad 2023 m. daugeliui bendrovių realiosios palūkanų normos buvo neigiamos.
„Kodėl nematėme euro zonoje nei bankrotų bangos, nei apskritai didesnio nuosmukio? Nes palūkanų normų padidėjimas 4 proc. punktais nėra didelė problema, kai bendrai kainos padidėja 10 proc. Infliacija yra blogai vartotojams, bet daugeliui įmonių tai dovana, nes jos gali kelis kartus per metus padidinti kainas daugiau, nei didėja sąnaudos. Infliacijos šuolis lėmė, kad realios palūkanos įmonėms buvo neigiamos“, – šią savaitę Vilniuje vykusiame „Lietuvos verslo forume” teigė N. Mačiulis.
Jis paminėjo, kad toks poveikis artimu metu pradings, kadangi euro zonos infliacija jau mažesnė nei 3 proc., kai kuriose šalyse matoma defliacija. Tuo metu Lietuvoje infliacija žemiau 3 proc. ribos nukris per artimiausius tris mėnesius, greičiausiai vasarį.
Pasak „Swedbank” prognozės, kurią pateikė N. Mačiulis, 2024 m. pabaigoje ECB palūkanų norma sieks 2,5 proc. Visgi, jo teigimu, šis lygis, kartu su kitomis euro zonos problemomis nulems besitęsiančią ekonomikos stagnaciją.
„Mes prognozuojame, kad palūkanų normų mažinimas nebus lėtas ir iki metų pabaigos palūkanų normos sumažės iki 2,5 proc. ir toliau mažės 2025 m.“, – teigė jis.
„Labai tikėtina, kad stagnacija nesibaigs ir bus ekonomikos nuosmukis (...) euro zona su savo skolų lygiu, demografinėmis problemomis, lėtu produktyvumo augimu negali nei augti, nei progresuoti, esant tokiai pinigų kainai. Ir tikėtina, kad ECB pripažins tai per artimiausius 3 mėnesius“, – komentavo N. Mačiulis.
Pasak jo, jau šiuo metu matomas įmonių ir piliečių nenoras skolintis, kas irgi turės neigiamą poveikį euro zonos šalių ekonomikoms.
„Kita problema yra tai, kad prie tokios pinigų kainos įmonės ir gyventojai nenori skolintis. Jeigu žiūrėtume, kokia paskolų paklausa – prasčiausias lygis nuo 2008–2009 metų. Negana to, kai kurios finansų įmonės artimuoju metu nenorės skolinti. Ir tai turės neigiamos įtakos“, – kalbėjo ekonomistas.
Realus darbo užmokestis Lietuvoje pasivys išaugusias kainas, bet tai sumažins darbo vietų kiekį
N. Mačiulis išskyrė, kad Lietuvoje 2024 m. bus matoma teigiama tendencija – dėl realaus darbo užmokesčio augimo, gyventojų perkamoji galia sugrįš ten, kur buvo prieš infliacijos šoką, kas turėtų paskatinti vidaus paklausą.
Visgi, anot jo, laisvų darbo vietų skaičius yra ženkliai nukritęs. Šį pokytį, jo teigimu, nulėmė mažėjančią paklausą ir galimybes perkelti didėjančias sąnaudas į galutines prekių ir paslaugų kainas pastebinčios įmonės, kurios renkasi mažinti darbuotojų skaičių arba jo nedidinti.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija turėtų būti 2,9 proc., kai rugsėjį siekė 4,3 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertinimas. Lietuvoje metinė infliacija spalį turėtų siekti 3 proc., o mėnesinė – 0,3 proc.