„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis tikisi, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) jau gruodžio mėn. sumažins savo prognozę dėl vidutinės metinės infliacijos 2024 m., kas leis pradėti mažinti palūkanų normas. Pasak jo, dabartinė prognozė, kad euro zonos infliacija vidutiniu laikotarpiu 2024 m. sieks apie 3,2 proc. neatspindi jau dabar ekonomistų kitiems metams prognozuojamos regiono stagnacijos ir recesijos.

„Mane stebina ECB prognozės – jie sako, kad infliacija kitais metais bus virš tikslo. Aišku, prognozės yra nedėkingas darbas, mes nežinome, kokia bus ta ateitis. Bet žiūrėdamas į euro zonos stagnaciją, recesiją, labai silpną paklausą, mažėjantį konkurencingumą, matydamas pigias žaliavas ir energiją, nematau, kaip ji galėtų užstrigti virš 3 proc.“, –  laidoje „ELTA kampas“ teigė N. Mačiulis.

„Ir manau, kad Europos Centrinis Bankas pasitaisys ir pakeis tą prognozę jau gruodžio susitikimo metu, kas atvertų duris palūkanų normų mažinimui“, – pridūrė jis.

Taip pat keistais jis laiko ir ECB atstovų teiginius, kad jeigu geopolitiniai faktoriai vėl pakels energetinių resursų kainas, ECB bus priverstas laikyti aukštas palūkanų normas, kadangi toks metodas būtų neveiksmingas. Visgi, anot jo, tokie teiginiai suprantami – ECB atstovai baiminasi, kad sukilus infliacijai vėl bus apkaltinti.

„Net jeigu pabrangtų nafta 10–20 proc. paklauskime savęs, ar ECB į naftos brangimą dėl geopolitinių konfliktų turėtų reaguoti dar didindamas palūkanų normas ir sukeldamas papildomą naštą gyventojams ir įmonėms. Taip prieš naftą nepakovosi“, – teigė jis.

„Komunikacija keista, nors iš dalies suprantu. Jie išgyveno periodą, kai infliacija buvo didžiausia per kelis dešimtmečius. Dalis visuomenės, politikų, ekonomistų mato tame ir centrinių bankų kaltę. Tad jie nori 100 proc. užsitikrinti, kad infliacija nebus didesnė nei 2 proc. ir neleisti jai vėl įsibėgėti. Bet žiūrint į objektyvius veiksnius, visur matome kitokias problemas“, – komentavo N. Mačiulis.

Nors ECB padarė klaidų, tikėtina, kad liksime prie tokių pat infliacijos tikslų

N. Mačiulis taip pat paminėjo, kad nors kartais diskutuojama dėl dabartinio ECB 2 proc. infliacijos tikslo keitimo, jis jau buvo pakeistas dar prieš porą metų. Visgi, pasak jo, ateityje ECB galimai nuolankiau žiūrės į infliaciją, kuri žemesnė nei 3 proc.

„Aišku, dabar yra diskusijų ar 2 proc. infliacijos tikslas yra normalus. Galbūt jis turėtų būti 3 proc., galbūt mažiau, galbūt reikėtų siekti nominalaus BVP augimo. Bet tuos tikslus sudėtinga keisti, nes ECB dar prieš 2 metus juos pakeitė, apibrėždama siekiamą infliacijos lygį kaip artimą 2 proc.“, – teigė N. Mačiulis.

„Labiausiai tikėtina, kad liksime prie dabartinės europinės sistemos (...) Klausimas tik, ar visada ECB gerai elgiasi. Pavyzdžiui infliacija buvo 2,5 proc. Gal nebuvo nieko blogo, bet bankas sau ir visuomenei pasakė, kad yra. Ir čia buvo klaida. Manau, kad to viešai ECB nepripažįsta, bet viduje tas supratimas atsirado ir sprendimai nebesikartos“, – sakė jis.

Visgi, anot ekonomisto, galimai vyks diskusijos dėl to, kam centriniai bankai po 2008–2009 m. krizės naudojo savo turtą, kadangi jie investavo į prasiskolinusių valstybių vertybinius popierius, kurie prarado vertę. Jis pamini, kad ECB tai darė pirkdamas Pietų Europos valstybių, tokių kaip Italijos, vertybinius popierius.

„Bus diskusijų apie tai, ką centriniai bankai darė su savo balansais. Tiek FED (JAV Federalinė rezervų sistema – ELTA), tiek ECB nuo pasaulinės finansų krizės padidino savo balansą beveik 10 kartų – nuo 1 trln. iki 8 trln. Ir ilgą laiką tai kaip ir neturėjo šalutinių pasekmių, bet dabar turi“, – paminėjo jis.

„Jie, prie labai žemų palūkanų normų, prisipirko pervertintų vertybinių popierių, kurie nuvertėjo, tad bankai patiria nuostolius. Kai kuriais atvejais jie neturi kaip padidinti savo kapitalo, prašo iš politikų pinigų. Čia užsikūrė negeri procesai, nes centriniai bankai vykdė ekspansinę monetarinę politiką, eksperimentus su palūkanomis ir bandė netiesiogiai padėti vyriausybėms pasiskolinti už žemas palūkanų normas“, – aiškino jis.

N. Mačiulis pabrėžė, kad tokia centrinių bankų politika – per didelio vaidmenų kiekio prisiėmimas, atveria duris politiniam spaudimui. Visgi jis tikisi, kad bankai iš šios situacijos pasimokys ir bus sugrįžta prie įprastos žemos infliacijos ir žemų palūkanų sistemos, centriniams bankams veikiant nepriklausomai.

„Aš manau, kad centriniai bankai yra prisiėmę per daug tikslų ir vaidmenų, kurių neturėtų turėti. Ir mes matėme pastaraisiais metais politizuotą jų veiklą. Ir jie turėtų būti nuo „politinių užsakymų“ nepriklausomi“, –  teigė N. Mačiulis.

„Dabartinės pinigų sistemos sėkmė ir pagrindas yra centrinių bankų nepriklausomybė. Bet kai jie bando plėsti mandatą ir eksperimentuoti, kartais slysteli ir atsiranda prielaidos politikų kišimuisi į tą veiklą. Aš labai tikiuosi, kad taip nebus ir vis tik iš dabartinių didžiulių svyravimų grįšime prie to, kur buvome prieš porą dešimtmečių – žemą infliaciją ir žemas palūkanų normas, pasimokius su neigiamomis palūkanomis neeksperimentuoti“, – komentavo jis.

ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.

ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija siekė 2,9 proc., kai rugsėjį buvo 4,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Lietuvoje metinė infliacija spalį siekė 3,1 proc., o mėnesinė – 0,3 proc.