Panevėžio rajono kaimuose – griūvantys vandens bokštai
Sovietinis palikimas – išlikę vandens bokštai Lietuvoje vis dar egzistuoja daugelyje miestų ir miestelių. Nors kai kurie iš jų apleisti arba praradę pirminę paskirtį, daugelis dar tebėra tvirti ir gali būti panaudoti įvairiais būdais.
Sovietmečiu statyti vandens bokštai dažnai buvo masyvūs, iš metalo arba gelžbetonio, skirti vandens slėgio palaikymui vandentiekio sistemose. Dažniausiai jie statyti šalia geležinkelio stočių, kariniuose miesteliuose, pramoniniuose rajonuose, kolūkiuose.
Naudoja vieną vandens bokštą
Panevėžio rajono Velžio komunalinio ūkio vadovas Vaidas Virbalas aiškina, kad eksploatuoja tik vieną vandens bokštą.
„Nors esame atsakingi už penkis vandens bokštus, pagal paskirtį naudojame tik vieną. Jis yra Velžio gyvenvietėje. Daugiau vandens bokštų, kurie stūkso Panevėžio rajone, prisijungti neplanuojame. Kita vertus, vandens bokštus, statytus sovietmečiu, atnaujinti ir pradėti eksploatuoti yra labai brangu. Tačiau, kiek teko sumokėti už pradėtą naudoti Velžio vandens bokštą, pasakyti negaliu. Man pradėjus dirbti Velžio komunaliniame ūkyje, bokštas jau buvo pradėtas eksploatuoti“, – teigė V. Virbalas ir aiškino, kad nežino, kiek iš viso Panevėžio rajone yra išlikusių vandens bokštų.
„Gali būti nemažai, bet jie priklauso fiziniams asmenims, ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, pavaldūs seniūnijoms“, – sakė Velžio komunalinio ūkio direktorius.
Galima panaudoti ir šiandien
Pasak įmonės vadovo, vandens bokštus, kadangi jų konstrukcija ilgaamžė, bet reikalauja remonto, galima panaudoti ir šiandien.
„Mažuose miesteliuose ir kaimuose, kai kurie bokštai vis dar naudojami kaip dalis vandens tiekimo sistemų. Juos galima pritaikyti priešgaisrinėms reikmėms kaip vandens rezervuarus. Be to, tuos rezervuarus įmanoma pritaikyti daržų laistymui ir ūkiniams tikslams. Kai kur bokštai renovuojami ir paverčiami apžvalgos aikštelėmis, taip yra pritaikytas Ukmergės vandens bokštas. Vandens bokštai gali tapti kavinėmis, galerijomis, muziejais ar net gyvenamaisiais būstais, bet tam reikia didelių investicijų ir leidimų. Beje, alpinistai vandens bokštus naudoja laipiojimo treniruotėms. Kita vertus, ne visada apsimoka vandens bokštą restauruoti, jei jis yra apleistas ir labai nutolęs nuo gyvenamųjų centrų“, – pasakojo V. Virbalas.
Rekomenduoja perimti
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas Bronius Miežutavičius rekomenduoja vandentiekininkams senas trasas ir vandens bokštus perimti ir pradėti eksploatuoti iki 2027 metų.
Tačiau perspėja, kad perėmus infrastruktūrą, privalu užtikrinti tiekiamo vandens kokybę, likviduoti avarijas, tinkamai valyti nuotekas. Be to, pasak Vandens tiekėjų asociacijos vadovo, vandens bokštų remontas reikalauja nemažai investicijų.
Sprendžia pačios savivaldybės
Aplinkos ministerija informuoja, kad patys tiekėjai – savivaldybės – sprendžia, ar perimti esamą turtą, ar statyti naują.
„Vienas iš kriterijų – infrastruktūros techninė būklė turi atitikti Statybos įstatymo reikalavimus. Jei ji to neatitinka, tiekėjas arba savivaldybės turi teisę jos neperimti. Kalbant apie finansavimo klausimą, įstatyme numatyta, kad pagrindinis infrastruktūros priežiūros ir plėtros finansavimo šaltinis yra gyventojų sumokėta paslaugos kaina“, – dėstoma ministerijos informaciniame laiške.
