Namas ūžia, braška lyg per žemės drebėjimą: košmaras, kurio vardas – degantys suodžiai kamine

Įsivaizduokite ramų žiemos vakarą. Už lango spaudžia šaltukas, o jūs jaukiai sėdite namuose, mėgaudamiesi iš krosnelės sklindančia šiluma. Staiga iš kamino pasigirsta keistas, vis stiprėjantis ūžesys, panašus į kylančio lėktuvo garsą. Netrukus visas namas pradeda drebėti – sienos braška, pokši, spingsi, lyg kažkas galingas ir nekontroliuojamas bandytų jį suplėšyti į gabalus. Panika, baimė ir suvokimas, kad jūsų saugi tvirtovė akimirksniu virsta pragaru. Tokia, deja, yra realybė, kurią patiria žmonės, kai jų dūmtraukiuose užsidega suodžiai. Ir kasmet Kėdainiuose tokį košmarą išgyvena apie trisdešimt šeimų.

Gaisras, kurio nesimato, bet girdisi ir jaučiasi

Daugeliui gali atrodyti, kad suodžiai kamine – menka bėda. Tačiau ugniagesiai gelbėtojai turi kitokią nuomonę. Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas pabrėžia, kad tai yra visavertis gaisras, nes jo neįmanoma kontroliuoti.

„Mūsų gaisrų klasifikacijoje degantys suodžiai kamine taip pat yra laikomi gaisru, net jei atviros ugnies nematyti, tačiau tai nėra kontroliuojamas degimas. Dūmtraukyje, kai jau užsidega suodžiai, suvaldyti tą procesą yra praktiškai neįmanoma“, – aiškina A. Eidimtas.

Degančių suodžių temperatūra kamino viduje gali pasiekti kelis šimtus laipsnių. Šis pragariškas karštis ir intensyvus degimo procesas sukelia ne tik kurtinantį ūžesį, bet ir fizinę vibraciją.

„Pats suodžių degimo procesas būna intensyvus ir toks stiprus, kad mažesnį namą priverčia drebėti. Viskas ūžia, kamine intensyvi liepsna dega, viskas braška, traška, sproginėja“, – gyventojų patirtimi dalijasi viršininkas. Būtent šis jausmas, kai tavo paties namas tampa nekontroliuojama, ūžiančia ir braškančia bomba, sukelia didžiausią siaubą.

Tik trečdalis iškvietimų baigiasi laimingai

Kėdainių rajono statistika atskleidžia liūdną tendenciją. Nors iškvietimų dėl degančių suodžių skaičius išlieka panašus – apie 30–31 per metus – gaisrų, kurie kyla dėl degančių suodžių kamine ir kuriuos tenka aktyviai gesinti, daugėja.

Štai  2022 metais ugniagesiai gavo 31 iškvietimą dėl degančių suodžių kamine, iš jų 13 atvejų baigėsi gaisru arba reikalavo aktyvaus gesinimo. 2023 metais gauta tiek pat iškvietimų, o aktyviai gesinti gaisrą reikėjo jau 21 kartą. Pernai buvo gauta 30 iškvietimų dėl degančių suodžių kamine, ir 20 kartų iš jų reikėjo aktyviai gesinti gaisrą.

„Matome, kad vidutiniškai mes kasmet važiuojame į 30 iškvietimų dėl suodžių, užsidegusių kamine, ir tik trečdalis baigėsi sėkmingai, be gesinimo darbų“, – skaičius apibendrina A. Eidimtas. Tai reiškia, kad du trečdaliai atvejų, kai užsidega suodžiai, perauga į rimtesnį pavojų – ima degti namo konstrukcijos, stogas ar palėpė.

Pagrindinė šių nelaimių priežastis – banalus aplaidumas. „Dažniausiai tokie gaisrai kyla būtent dėl nevalytų dūmtraukių, kaminų“, – konstatuoja pareigūnas. Žmonės neretai mano, kad jei kūrena sausomis malkomis, problemų nekils, tačiau net ir kokybiškas kuras, degdamas žemoje temperatūroje, ar prastos granulės gali palikti pavojingas suodžių sankaupas.

Valandų valandas trunkantis budėjimas ant parako statinės

Kai atvyksta ugniagesiai, jų darbas anaiptol neapsiriboja vandens srovės paleidimu į kaminą. Priešingai – to daryti jokiu būdu negalima. „Jokio vandens negalima pilti, nes tada reakcija bus labai labai pavojinga“, – griežtai įspėja A. Eidimtas.

Vietoj to prasideda ilgas, įtemptas ir resursams imlus procesas. Tai ne gesinimas, o valandų valandas trunkantis budėjimas ir situacijos valdymas, kol suodžiai išdegs patys.

„Į tokį iškvietimą atvykę gaisrininkai budi ne šiltai sėdėdami automobilyje, o nepaliaujamai zuja aplink namą. Bent vienas jų budi apačioje prie krosnelės, kitas lipa kopėčiomis prie kamino, vėl nusileidžia, vėl tikrina ir žiūri, ar nėra kokių tarpų, ar nereikia nuardyti kokių konstrukcijų ir panašiai. Kartais net kelias valandas labai atidžiai stebime situaciją“, – pasakoja viršininkas.

Komandos darbas pasiskirsto po visą namą. Degant suodžiams visada vyksta stebėsena ant stogo – ugniagesys stebi, ar iš kamino besiveržiančios liepsnos nepadegs stogo dangos. Kitas pareigūnas tikrina, ar per įskilimus kamine liepsna neprasiskverbė į medines konstrukcijas. Kartais tenka net ardyti apdailą aplink kaminą, kad būtų aptiktas menkiausias kibirkšties židinys.

Dar vienas ugniagesys, apsirengęs specialia apranga ir su kvėpavimo aparatu, išima iš pakuros degančias malkas, sudeda jas į metalinį kibirą ir išneša į lauką.

Šis budėjimas gali trukti ne vieną valandą. „Man rodos, kad pernai prie vieno namo apie penkias ar šešias valandas budėjome, nes labai ilgai degė tie suodžiai ir tiesiog niekaip čia to proceso nepaspartinsi“, – prisimena A. Eidimtas.

O svarbiausia, visą tą laiką šeimininkai priversti bejėgiškai stebėti, kaip jų namas stovi ant ribos tarp išsigelbėjimo ir visiško sunaikinimo.

Ką daryti, jei suodžiai visgi užsidegė?

Jei išgirdote ūžesį ir supratote, kad jūsų kamine dega suodžiai, svarbiausia – nepanikuoti ir veikti greitai bei protingai. Svarbiausia gelbėti savo ir artimųjų gyvybes. Nors suodžiai gali ir nesukelti gaisro, degančio atvira liepsna, tačiau rizika yra ir, kaip rodo patirtis, gana didelė. Dėl to pirmiausia reikia išvesti iš namo vaikus, senolius, išeiti patiems. Tada reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Kuo aiškiau nurodykite adresą ir paaiškinkite, kas vyksta. Vykdykite operatoriaus nurodymus.

Jei įmanoma, saugiai prieikite prie krosnies ar katilo ir sandariai uždarykite visas dureles bei oro padavimo sklendes. Taip sumažinsite deguonies patekimą į kaminą ir galbūt sulėtinsite degimą.

Nemėginkite degančių suodžių gesinti patys. Jokiu būdu nepilkite vandens nei į krosnį, nei į kaminą. Tai gali sukelti sprogimą ir dar didesnę nelaimę.

Pamoka, išmokta per baimę

Ironiška, bet pats baisiausias išgyvenimas tampa geriausia pamoka. Andrius Eidimtas pastebi, kad į tuos pačius namus, kur jau degė suodžiai, ugniagesiams grįžti beveik niekada netenka.

„Nebuvo atvejų, kad reikėtų dar kartą važiuoti pas tuos pačius, pas kuriuos jau degė suodžiai kamine. Panašu, kad tuos žmones, kurie turi tokią patirtį, ji gerokai išgąsdina, jie savo pamoką išmoksta“, – sako jis.

Šis faktas tik patvirtina, kad prevencija yra geriausias vaistas. Reguliarus dūmtraukių valymas, teisingas šildymo sistemos įrengimas ir tinkamas kūrenimas – tai paprasti žingsniai, kurie gali apsaugoti jus ne tik nuo turto praradimo, bet ir nuo siaubingos patirties.

Nesutaupykite kelių dešimčių eurų kaminkrėčio paslaugoms, kad vėliau netektų skaičiuoti tūkstantinių nuostolių ir gydytis patirto siaubo. Kaminus valyti būtina kiekvieną pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui, ir kiekvieną rudenį, prieš pradedant naują šildymo sezoną.