Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

PAVANDENĖ, miestelis Varnių seniūnijoje.
1494 m. spalio 6 d. didysis kunigaikštis Aleksandras tenkino bajoro Martyno Jokūbavičiaus prašymą jam paskirti Viekšnalių (Vekšnevski) dvarą (dvorec) ir 5 žmones tame dvare, Pavandenės paviete. Rašoma, kad tą dvarą Jokūbavičiaus protėviai nuo seno turėjo, Lietuvos metrika, Užrašymų knyga Nr.6 (1494-1506), Vilnius, 2007, p. 105.
Kaimas, dvaras, valda, Pavandenės valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėti 1575, 1578, 1581, 1583, 1584, 1585, 1586, 1588, 1590, 1595, 1596, 1597 metais. 1589 m. minima Pavandenės tijūnija. 1596 m. minima Pavandenė prie Nakačios upelio. GŽŽ, p. 238.
1568 m. Žygimantas Augustas padovanojo 34 valakus žemės Ivanui Semenovičiui Tuchanovskiui, Kražių tijūnui. Pavandenėje ir Gautkalnyje. Jis vedė Jono Odachovskio dukrą. 1631 m. Andrejus Tuchanovskis už 3000 zlotų pardavė dalį valdos Pavandenėje Žemaičių vyskupui Merkeliui Geišai. 1687 m. Kazimieras Tuchanovskis užstatė Pavandenės palivarką su Pavandenės ir Gautkalnio kaimais žemaičių oficiolui Vladislovui Giedraičiui. 1667 m. padūmės rejestre įrašytas Kazimieras Tuchanovskis iš Pavandenės dvarelio, 14 dūmų. RVSAA (ap.4, d.1), p. 227, ŽBH, t.6, p. 69.
1572 m. Vaitiekus Burba savo broliui Jonui padovanojo dalį tėviškės valdos Pavandenės dvare ir Gludo ežerą. 1575 m. Vaitiekus Burba sūnui Juozapui padovanojo Pavandenės dvarą už kažkokius „karinius nuopelnus“. 1586 m. Jonas Burba testamentu žmonai Katerinai Gaurylaitei užrašė Pavandenės dvarą. 1600 m. Mikalojus Burba savo žmonai Barborai Levonovnai (Leono dukrai?) pardavė Pavandenės dvarą Karklėnų valsčiuje, ir Negirbų kaimą, priklausantį Pavandenės dvarui. ŽBH, t.1, p. 307-309.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1572 metų dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Vaitiekus Burba savo broliui Jonui dovanojo iš tėvo paveldėtą ir jam priklausančią valdų dalį: Bludo ežerą ir dvi dalis Pavandenės dvaro, valdos. VADA (1), p. 6.
1588 m. Raseinių žemės teisme įrašytas testamentas, kuriuo Jonas Burba Gervidas užrašė savo žmonai Pavandenės valdą, dvarą, Karklėnų valsčiuje. VADA (2), p. 17.
1595 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pasidalijimo aktas, kuriuo žemionys broliai Stanislovas, Malcheris, Dovydas, Mikalojus ir Saliamonas Burbos, Jono sūnūs, pasidalijo dvarus, valdas, tarp jų ir Pavandenės. VADA (3), p. 130.
1596 m. surašytas Pavandenės dvaro, Karklėnų valsčiuje, inventorius. Aprašyti dvaro namas, ūkiniai pastatai. Inventorius sudarytas broliams Burboms dalijantis tėvo palikimą: įrašyti Jonas Janovičius Burba Gervydas bei jo sūnūs Stanislovas, Malcheris, Dovydas, Mikalojus ir Saliamonas Burbos Gervydai. Surašyti nelaisvieji dvaro žmonės ir dvarui priklausiusių kaimų bajorai, baudžiauninkai, duoklininkai Negirbų, Veldamų kaimuose, prie Moteraičio. Inventoriai (16 a.), p. 409-412.
1775 metais Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife įrašytas Pavandenės klebono Antano Gedgaudo palivarkas Pavandenėje, Pavandenės valsčiuje. ŽKPT (1775), p. 69.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai, susiję ne vien su bažnytinėmis valdomis. Inventoriaus 151-163 lapuose yra skyrelis „Powonden“, kuriame aprašyti įvairūs valdų turtiniai dokumentai dėl Pavandenės ir kai kurių aplinkinių kaimų. 1561 m. Jonas Burba mainė savo valdas Pavandenėje į kitas. 1596 m. broliai Burbos dalijosi valdomis: Pavandenė atiteko Stanislovui ir Mikalojui. Inventoriuje aprašyti su Pavandene susiję 1602, 1616 bei vėlesnių metų dokumentai. 1601 m. Mikalojus Burba dalį valdos Pavandenėje pardavė Florijonui Bohušui, kuris su broliui Abraomu 1634 m. iš valdų Pavandenėje ir Kolainiuose skyrė fundaciją Pavandenės bažnyčiai. 1643 m. Jonas Narbutas ir jo žmona Ieva Burbianka (Burbaitė) dalį valdos Pavandenėje už 6000 zlotų pardavė Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui. Jis, tapęs Vilniaus vyskupu, 1655 m. šias valdas (… na Powonden … y na Zdaniszki…) su „…jeziorem Bludem y Guszra… do jeziora Wiekšn u wlosci Potumšewskiej“ už 2000 kapų grašių pardavė Žemaičių vyskupui Petrui Parčevskiui, lapas 152. 1634 m. testamentu Florijonas Bohušas patvirtino Abraomui Bohušui teises į valdas Pavandenėje, Kolainiuose ir Viešnaliuose (… na Powonden, Chwalainie, Wiekšnele…), lapas 153. 1655 m. vyskupo Petro Parčevskio dokumente minimos Pavandenė ir Zdaniškė Tuhanaučyzna (… Zdanyszki Tuhanowczyzna…). 1656 m. Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis testamentu Katedros prelatūrai paskyrė fundaciją iš valdų Pavandenėje ir Zdaniškėje (… na Powonden y Zdoniszkach…), lapas 154. Kaimas minimas 1634 m. Kolainių dvaro valdų dokumente (…o zabranie spaw Powanden, Chwaloyny y Wieksznel…“), lapas 42. Panašaus laikotarpio dokumente Vladislovo Giedraičio ir Jono Chodkevičiaus transakcijoje minima fundacija Pavandenės bažnyčiai iš Kolainių dvaro valdų: „… fundusz P. Floriana Bohusza kosciolowi Powondenskomu (…) z dobr Chwoloyn…“. ŽVPI, lapai (156-197).
1690 m. padūmės tarife Pavandenės valsčiuje įrašyti Pavandenės bajorai. ŽKPT (1690), p. 166-170.
1996 metais išleista serijos „Žemaičių praeitis“ šeštoji knyga „Pavandenė“, sudaryta iš įvairius Pavandenės praeities bruožus atspindinčių straipsnių. Adomas Butrimas straipsnyje „Apylinkių istorija“ rašė, kad Pavandenės bažnyčia pastatyta ant Miestalio kaimo kapinaičių. Pavandenėje aptikti XIV-XV amžių radiniai: geležiniai įmoviniai ietigaliai, pentinis plačiašmenis kirvis.
Knygoje A.Butrimo straipsnyje „Pavandenės dvaras“ rašoma, kad 1553 metais buvo sudarytas dalies Pavandenės dvaro gyventojų sąrašas. 1560 m. karalius Žygimantas Augustas padovanojo Jonui Burbai Gervydui Negirbų kaimą, o jis 1588 m. visas savo valdas užrašė penkiems sūnums. 1596 m. sūnūs pasidalijo tėvo palikimą, dvarą Pavandenėje paveldėjo Stanislovas ir Mykolas. 1598 m. iš tėvo Andrejaus Tuhanovskio paveldėtą valdą Pavandenėje pasidalijo broliai Jonas ir Andžėjus, iš pastarojo šią valdos dalį 1631 m. nusipirko vyskupas Merkelis Geiša.
Knygos straipsnyje „Parapijos ir bažnyčios istorija“ Adomas Butrimas rašė, kad 1620 m. įkurta Pavandenės parapija. Ją fundavo Florijonas Okmianskis.
Pavandenės bažnyčia aprašyta Žemaičių vyskupijos 1611-1651 metų vizitacijoje, 1640 metų akte. ŽVVA (1), p. 431-432.
Pavandenės bažnyčios 1692-1708 m. santuokos metrikų knygoje 1698 m. minima Pavandenė, kitaip Burbiškiai.

PETRAIČIAI, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje Petraičiai minimi nuo 1674 m.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Nevarėnų vaitystei priklausę Petraičių kaimo 16 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Petraičiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Petraičiai. Kaime įrašyta 13 asmenų (10 vyriškos, 3 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad sąraše įrašyti ne visi kaimo žmonės. RS (1800), p. 109-111.
PETRAIČIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1599 m. Raseinių žemės teisme įrašytas aktas, kuriuo žemionė Gertrūda Mileikavičiūtė pranešė, kad po tėvo, nepalikusio testamento, mirties be brolių žinios ištekėjo už nekilmingo Biržuvėnų dvaro Petraičių kaimo „prastovu stanu“ (nekilmingo) žmogaus Ambraziejaus Matevičiaus. Nenorėdama su broliais bylinėtis, ji sutiko kaip pasogą priimti ¼ dalį tėvų palikimo dvare, valdoje Mileikiškiai, Viešvėnų valsčiuje. VADA (5), p. 77.
1661 m. Teodoras Lackis akte išvardijo Jeronimui Važinskiui iki gyvos galvos perduodamus valdyti Biržuvėnų valsčiaus kaimus, tarp jų Biržuvėnų vaitystės Petraičių kaimą. Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13. Warszawa, 2001, p. 296.

PETRIKIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1563 m. pardavimo aktas, kuriuo Mikalojus Vaitkevičius savo žmonai Barborai Aleknavičiūtei padovanojo žemę prie Upynos upės – apyrube Žiliškiai ir dar dvi tuščias žemes: Spakeliškė (Spakeliška) ir Petriškė (Petriška). Tikriausiai čia minima žemė, tapusi Petrikių kaimu. VADA (1), p. 6.
Pagal 1798 m. patvirtintą bajorų Šornelių genealogiją, jų protėvis Steponas Šornelis, Jono sūnus, 1684 m. turėjo valdą Pakalniškiuose Gailaičiuose. Vėliau jiems priklausė valda, vadinama Jonaičiai, Petrikiai, Pakalniškiai, Gailaičiai, kurią prieš 1796 m. pardavė. ŽBH, t.5, p.521-522.
Pagal 1811 m. bajorystę pasitvirtinusios Jasielskių giminės genealogiją, jų protėvis Andrejus 1700 m. užrašė sūnui Steponui Jonaičius, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, o kitam sūnui – Petrikius Povilaičius, Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje. ŽBH, t.2, p.432-433.

PIELIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1593 m. šalia Džiugailiškės, Micaičių ir Sukinių kaimų. GŽŽ, p. 231.
1700 m. Samuelis Norvydas padavė įrašyti į Žemaičių žemės teismo knygą 1569 m. aktą dėl žemės mainų, jame minimi bajorai Norvydaičiai, jiems mainams skirta žemė arčiau Pielių kaimo. ŽBH, t.4. p. 354.
1593 m. į Raseinių žemės teismo knygą įrašyta karaliaus Stepono Batoro 1586 m. privilegija Motiejui Dembinskiui ir jo žmonai Reginai Sapiegaitei valdyti iki gyvos galvos Telšių valsčiuje 5 kaimus: Kalnėnus, Nevarėnus, Eigirdžius, Gerdus, Pielius. 1592 m. šią privilegiją patvirtino karalius Zigmantas III. VADA (3), p.58, RVSAA (ap.4, d.2), p. 727.
1612 m. karaliaus Zigmanto III privilegija Telšių bažnyčiai padovanotas Eigirdžių kaimas, o kaip su juo besiribojantys paminėti Pieliai, Jonaičiai, Birikai, Laukstėnai. CM (2) p. 311-314.
1767 m. Telšių žemės teisme įrašytas XVI a. bajorų žemės mainų į valstiečių žemes aktas, kurio tiksli data neaiški. Akte minimi Skaudučių (Skawdayciow), Skrandžių (Skrandziow), Pielių (Pilow), Jonaičių (Janayciow) kaimai, bajorai Jonaičiai, Tumkai, Kiezorai, Tubeliai. VAKA (24), p. 509-510.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Pielių kaimo 19 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Pieliuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Pieliai (Pille). Kaime įrašyti 17 asmenų (14 vyriškos, 3 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas asmenų skaičius leidžia manyti, kad ne visi gyventojai buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.

(Bus daugiau)